Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis Valentinas (vardas pakeistas, tikroji tapatybė redakcijai žinoma) pats reguliuoja savo namo šildymą ir mano taip sutaupantis. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vyras klausė, kodėl panašus sprendimas negalėtų būti taikomas Lietuvos daugiabučiuose.
Maždaug 100 kv. m Valentino namas pastatytas prieš 6 metus, yra apšiltintas ir ribojasi su kitais būstais. Jis namus šildo dujomis, pats nustato šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Vyro vertinimu, toks pasirinkimas leidžia gerokai sumažinti išlaidas, o individualus šildymas Lietuvos butuose būtų pigesnis ir patogesnis.
Vien Valentino sąskaita neįrodo, kad bute autonominis šildymas kainuotų mažiau
Valentinas nurodo kas mėnesį už dujas ir elektrą sumokantis 87,63 svaro sterlingų (103,21 euro). Tiekėjo pateiktoje prognozėje numatyta, kad per metus šioms paslaugoms kartu tektų apie 1 088 svarus sterlingų (1 281,5 euro).
JK dujų ir elektros tiekėja EDF suteikia galimybę mokėti vienodą sumą kiekvieną mėnesį arba atsiskaityti pagal konkrečiai tą mėnesį sunaudotą energijos kiekį. Vis dėlto į Valentino minimą sumą įtraukta ne tik šildymo energija, bet ir elektra.
VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas Artur Rogoža pabrėžia, kad privačiojo namo ir daugiabučio lyginti tiesiogiai negalima. Norint objektyviai įvertinti energijos ar kuro sąnaudas, reikėtų atlikti kiekvieno pastato energinį auditą arba monitoringą, įvertinant ir klimato sąlygas.
Pasak docento, aukštesniame pastate vienam butui tenka mažesnė stogo dalis, todėl skiriasi šilumos nuostoliai. Galutines sąnaudas taip pat lemia gyventojų skaičius, karšto vandens vartojimas, patalpų vėdinimas ir maisto gaminimas. Dėl to viena privataus namo įmoka nėra pakankamas įrodymas, kad autonominis šildymas Lietuvos bute būtų ekonomiškesnis.
Atsijungti nuo centrinio šildymo galima, bet ne savo nuožiūra
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tv3.lt patvirtino, kad buto savininkas turi teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pasirinkti kitą šildymo būdą. Centralizuoto šildymo atveju šiluma tiekėjo tinklais tiekiama visam namui.
Tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik laikantis nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Daugiabučio šildymo sistema yra bendrojo naudojimo inžinerinė sistema, todėl vienas gyventojas negali savavališkai pertvarkyti bendrų vamzdynų.
Naujasis šildymo būdas turi atitikti teisės aktus ir savivaldybės šilumos ūkio planą, kuriame nustatyta, kaip konkrečioje teritorijoje gali būti šildomi pastatai.
Už namo sistemų pertvarkymą, šildymo ir karšto vandens sistemų dokumentų bei šilumos paskirstymo tvarkos pakeitimus mokėtų pats buto savininkas. Papildomai kainuotų nauja įranga ir jos priežiūra. Taip pat reikėtų pakeisti sutartį su šilumos tiekėju dėl šilumos, naudojamos bendroms namo reikmėms.
Valentinas pasakoja galintis rinktis dujų ir elektros tiekėjus. Tuo metu Lietuvoje prie centralizuoto šildymo prijungto daugiabučio buto savininkas negali pasirinkti kito šilumos tiekėjo, jei nekeičia šildymo būdo. VERT duomenų, kiek butų Lietuvoje yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo, nekaupia.
Net atsijungus dalis mokėjimų išliktų
Įsirengus atskirą šildymo sistemą visiškai išvengti su namo šildymu susijusių mokėjimų nepavyktų.
Atsijungęs savininkas nebesumokėtų už jo butui šildyti skirtą šilumą, tačiau privalėtų atsiskaityti už jam tenkančią bendrosioms pastato reikmėms sunaudotos šilumos dalį ir vykdyti kitas bendraturčiui nustatytas pareigas, aiškina VERT.
Tai reiškia, kad reikėtų ir toliau prisidėti prie bendrų šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros. Mokestis už bendrosioms reikmėms tenkančią šilumą būtų mokamas kas mėnesį.
Šiai daliai gali būti priskiriama šiluma, naudojama laiptinei ir kitoms bendrosioms patalpoms šildyti, taip pat šiluma, prarandama pastato vamzdynuose ir kituose šildymo sistemos įrenginiuose.
Konkreti suma priklausytų nuo daugiabučio šildymo sistemos ir joje taikomo šilumos paskirstymo būdo. Jei bute liktų bendros karšto vandens sistemos elementų, pavyzdžiui, „gyvatukas“, tektų mokėti ir už karšto vandens temperatūros palaikymą.
A. Rogoža teigia, kad buto atjungimas nuo šildymo ir karšto vandens sistemų sukelia daug teisinių, techninių bei finansinių klausimų tiek savininkui, tiek visai namo bendruomenei.
Jo teigimu, bendri vamzdžiai gali ir toliau būti nutiesti per atsijungusį butą, be to, šiluma į jį gali patekti iš gretimų patalpų. Todėl, pasak docento, vienam butui ekonomiškai naudingas sprendimas kitam gali būti nuostolingas.
Mažinti temperatūrą galima ir neatsisakius centrinio šildymo
Norint reguliuoti temperatūrą bute, nebūtina atsijungti nuo bendros sistemos. A. Rogoža siūlo naudoti termostatinius ventilius – ant radiatorių montuojamus reguliatorius, kurie keičia į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį.
Sumažinus temperatūrą galima taupyti šildymo išlaidas, tačiau nesant individualios apskaitos sutaupyta šiluma būtų paskirstoma visiems namo gyventojams.
Kad mažesnis šildymo vartojimas labiau atsispindėtų konkretaus buto sąskaitoje, reikalingas viso namo sprendimas. Atnaujinant šildymo sistemą ant radiatorių galima įrengti šilumos daliklius. Jie padeda nustatyti, kiek šilumos atidavė kiekvienas radiatorius, ir pagal tai paskirstyti namo šildymo išlaidas butams.
Vis dėlto VERT pabrėžia, kad daliklis tiesiogiai nerodo, kiek kilovatvalandžių sunaudojo konkretus butas. Todėl vien jo rodmens nepakanka galutinei sąskaitai apskaičiuoti – išlaidos paskirstomos pagal konkrečiame name taikomą tvarką.
