Onkologams – netikėtas smūgis: pacientai gali prarasti galimybę gauti išsamią antrą nuomonę

Gydytojus onkologus pasiekė netikėta žinia apie pakeistą ambulatorinių paslaugų reglamentavimą. Lietuvoje daugėjant vėžio atvejų ir augant medicinos paslaugų poreikiui, pacientams gali būti apribota galimybė gauti antrinio lygio ambulatorines onkologijos konsultacijas.

Medikai teigia, kad onkologai chemoterapeutai nebegali teikti įprastų konsultacijų antrinio lygio paslaugas teikiančiose privačiose klinikose, jei šios neturi reikiamos tretinio lygio licencijos. Tokia išvada daroma interpretuojant naują teisinį reguliavimą, dėl kurio jau nutraukiamos kai kurios darbo ir akreditavimo sutartys.

Teigia, kad pakeitimai nebuvo aptarti

Nauja licencijuojamų ambulatorinių paslaugų sąrašo redakcija patvirtinta liepos 10 d., tačiau praktinės jos pasekmės gydymo įstaigas pasiekė tik dabar.

Keli gydytojai naujienų portalui tv3.lt sakė, kad šis klausimas su jais nebuvo diskutuotas. Jų teigimu, įsakymą paskutinėmis darbo dienomis pasirašė buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Medikai taip pat tvirtino, kad svarstymui pateiktame e.įsakyme onkologų chemoterapeutų darbo pakeitimai nebuvo nurodyti. Jų vertinimu, nauja interpretacija atsirado per tris dienas, be komentarų ar diskusijų.

Nesupranta, kodėl išskirtos dvi specialybės

Gydytojus stebina tai, kad nuo liepos 11 dienos chemoterapeutams ir radioterapeutams, jų teigimu, leidžiama konsultuoti tik tretinio lygio ligoninėse, nors tokio sprendimo priežastys nepaaiškintos.

Praktiškai tai reikštų, kad šie specialistai negalėtų konsultuoti poliklinikose ir privačiose klinikose. Poliklinikose onkologai chemoterapeutai tokioms konsultacijoms ir anksčiau paprastai nebuvo samdomi, todėl daugiausia pokyčiai paliestų privačias gydymo įstaigas.

Kalbama ne apie gydymo skyrimą ar vaistų išrašymą – tai ir toliau vyksta valstybinėse, tretinio lygio ligoninėse. Tačiau, kaip teigė pavardės neviešinęs Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos (LOCD) valdybos narys, pacientai gali netekti galimybės gauti antrą nuomonę arba išsamesnę konsultaciją.

Valstybinėse įstaigose konsultacijoms trūksta laiko

Pasak specialisto, valstybinėse gydymo įstaigose per dieną dažnai konsultuojama 20 ar daugiau pacientų. Dėl tokio krūvio vienam žmogui geriausiu atveju tenka 10–15 minučių.

Pacientams neretai reikia daugiau laiko išsamiai aptarti ligą, galimą jos eigą, gydymą ir prognozes. Dėl to dalis jų kreipdavosi į privačias klinikas, kur konsultacijai paprastai skiriama visa valanda. Dabar tokia galimybė gali būti apribota.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad antrinio lygio įstaigose ir toliau gali konsultuoti kiti specialistai: plaučių vėžiu sergančius pacientus – pulmonologai, prostatos vėžiu sergančius, kai taikoma tik hormonų terapija, – urologai, o kraujo vėžiu sergančius žmones – hematologai. Tuo metu chemoterapeutams ir radioterapeutams, jo teigimu, pritaikytas atskiras ribojimas.

Privačios klinikos pacientams taip pat buvo alternatyva po chemoterapijos, kai prireikdavo infuzoterapijos ir žmonės nenorėdavo laukti eilėse. LOCD valdybos narys teigė nesuprantantis, kodėl šis pasirinkimas dabar gali būti panaikintas, nors pacientų poreikis antro lygio onkologo konsultacijoms yra didelis.

Jis taip pat sakė, kad apie įsakymą iki šiol nebuvo žinoma, o jo preambulėje nepaaiškinta, kas keičiama onkologijos chemoterapijos ir radioterapijos paslaugų srityse. Dėl situacijos ketinama oficialiai kreiptis į ministeriją.

Seniau išduotos licencijos automatiškai nepanaikinamos

Privačiai onkologijos klinikai vadovaujantis Egidijus Žilinskas pabrėžė, kad pasikeitė reikalavimai naujai išduodamoms licencijoms. Tai savaime nereiškia, jog anksčiau licencijas gavusios įstaigos automatiškai prarado teisę teikti gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijas.

Nuo liepos 11 dienos ambulatorinė onkologijos chemoterapija licencijuojamų paslaugų sąraše priskirta tretiniam lygiui. Norint gauti naują licenciją ambulatorinėms konsultacijoms, įstaiga turi turėti ir atitinkamų stacionarinių paslaugų licenciją. Toks pats principas pritaikytas ir onkologijos radioterapijai.

Tačiau, anot E. Žilinsko, svarbu atskirti naujų licencijų išdavimo sąlygas nuo jau veikiančių įstaigų padėties. Kitoms paslaugoms pakeitimo įsakyme numatytos pereinamosios nuostatos, apibrėžiančios ankstesnių licencijų vertinimą, veiklos tęsimą ir jų tikslinimą.

Onkologijos chemoterapijai ir radioterapijai, jo teigimu, nenustatyta, kada įstaigos privalo persitvarkyti, pakeisti licenciją ar baigti veiklą pagal anksčiau išduotą dokumentą.

Vis dėlto praktinių neaiškumų išlieka. E. Žilinskas teigė, kad, įstaigai kreipiantis dėl licencijos pakeitimo, Akreditavimo tarnyba reikalauja atitikti naujus kriterijus. Jei tokia pozicija taikoma ir tais atvejais, kai licencijos pakeitimas nesusijęs su onkologijos paslaugomis, tai gali apsunkinti anksčiau teisėtai licencijuotos veiklos tęsimą. Jo vertinimu, tarnyba turėtų aiškiai nurodyti, kada ir kokiu teisiniu pagrindu šis reikalavimas taikomas.

Klausimų dėl sprendimo priežasčių – daugiau nei atsakymų

E. Žilinskas teigė, kad procedūriniai klausimai nėra vienintelė problema. Neaišku ir tai, kodėl apskritai nuspręsta atsisakyti antrinio lygio ambulatorinių onkologijos paslaugų.

Ministerijos projekto lydraštyje, anot jo, konkretus pakeitimas ir jo priežastys neminimi. Dokumente pakeitimai pristatyti kaip sąrašų atnaujinimas, nuorodų bei techninių netikslumų taisymas, esą iš esmės nekeičiant teisinio reguliavimo. Tačiau ambulatorinės paslaugos licencijos susiejimas su stacionaro licencija turi tiesioginių praktinių pasekmių gydymo įstaigoms ir pacientams.

„Onkologijos klinikos“ direktorius klausė, kokia konkreti pacientų saugos ar paslaugų kokybės problema buvo nustatyta, kokių kompetencijų ar organizacinių pajėgumų trūko antrinio lygio įstaigoms ir kodėl onkologo chemoterapeuto konsultacijai būtina stacionarinių paslaugų licencija. Taip pat, jo teigimu, turėtų būti paaiškinta, kokiais duomenimis grindžiama išvada, kad pakeitimai padės pacientams greičiau patekti pas specialistą.

Didžiausia rizika – pacientams

E. Žilinsko vertinimu, didžiausią poveikį pokyčiai gali turėti onkologiniams pacientams. Jei naujos įstaigos negalės pradėti teikti šių paslaugų, o veikiančioms bus sunkiau tęsti ar plėsti darbą, gali sumažėti konsultacijų vietų pasirinkimas.

Tai gali lemti ilgesnes eiles, papildomas keliones ir sutrikusį priežiūros tęstinumą. Gydytojams taip pat gali sumažėti galimybių konsultuoti pacientus ambulatorinėse įstaigose. E. Žilinsko teigimu, ministerija turėtų įvertinti galimų pasekmių mastą ir viešai paaiškinti, kaip griežtesni reikalavimai padės pacientams greičiau gauti reikalingą konsultaciją.

Situaciją įvertino pacientų organizacija

Į pakeitimus reagavo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė. Ji pabrėžė profesinių gydytojų draugijų pozicijos ir aktyvumo svarbą.

N. Čiakienė sakė suprantanti, kodėl sudėtingos onkologinio gydymo paslaugos priskiriamos tretiniam lygiui. Tačiau, jos teigimu, kyla klausimas, ar tokie pat reikalavimai pagrįstai taikomi konsultacijoms dėl šalutinių poveikių valdymo, gydymo plano supratimo ir panašių klausimų.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į nevienodas skirtingų specialybių gydytojų galimybes teikti konsultacijas. Kol kas, pasak jos, nėra aišku, kuo šie skirtumai pagrįsti, o tokie sprendimai, kiek žinoma, nebuvo aptarti nei su gydytojų profesinėmis draugijomis, nei su pacientų organizacijomis.

Naujienų portalas tv3.lt dėl situacijos paprašė komentaro Sveikatos apsaugos ministerijos. Gavus atsakymą, publikaciją tikimasi papildyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *