Gydytojus onkologus nustebino netikėtai paaiškėję ambulatorinių paslaugų reguliavimo pokyčiai. Lietuvoje augant vėžio atvejų skaičiui ir didėjant medicinos paslaugų poreikiui, iškilo grėsmė, kad pacientams gali būti apribota galimybė gauti antrinio lygio ambulatorines onkologijos konsultacijas.
Medikai teigia, kad onkologai chemoterapeutai nebegali teikti įprastų konsultacijų privačiose klinikose, kurios neturi tretinio lygio licencijos. Taip aiškinamas naujas teisinis reguliavimas, dėl kurio jau nutraukiamos kai kurios darbo ir akreditavimo sutartys.
Gydytojai sako apie pokyčius nebuvę informuoti
Nauja licencijuojamų ambulatorinių paslaugų sąrašo redakcija patvirtinta šių metų liepos 10 d., tačiau įstaigos su jos padariniais susidūrė tik dabar.
Keli gydytojai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pakeitimas nebuvo iš anksto svarstytas. Jų teigimu, įsakymą paskutinėmis darbo dienomis pasirašė buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Medikai piktinosi, kad svarstymui pateiktame e.įsakyme onkologų chemoterapeutų darbo pakeitimai nebuvo nurodyti. Jie teigė, jog naujas aiškinimas atsirado vos per tris dienas, be komentarų ir diskusijų.
Neaišku, kodėl apribotos būtent dvi specialybės
Gydytojams taip pat kilo klausimų, kodėl išskirti onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai. Nuo liepos 11 d., kaip dabar aiškinama, šie specialistai konsultuoti gali tik tretinio lygio ligoninėse.
„Realybė tokia, kad valstybinėje įstaigoje pacientų kaip konvejeriu yra 20 ir daugiau per dieną. Tad geriausiu atveju pacientui galima skirti 10–15 minučių. Tačiau daug pacientų nori išplėstinės konsultacijos“, – pasakojo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos valdybos narys.
Praktiškai tai reikštų, kad onkologai chemoterapeutai negalėtų konsultuoti pacientų poliklinikose ir privačiose klinikose. Kadangi poliklinikose šie specialistai paprastai nedirbdavo, labiausiai pokyčiai paveiktų privačias gydymo įstaigas.
Gydymas ir vaistų skyrimas šiuo atveju nėra aptariami, nes tai atliekama valstybinėse tretinio lygio ligoninėse. Tačiau pacientai netektų galimybės privačiai gauti antrą nuomonę ar išsamesnę konsultaciją.
Valstybinėse įstaigose konsultacijai trūksta laiko
LOCD valdybos narys teigė, kad valstybinėse įstaigose per dieną apsilanko 20 ir daugiau pacientų, todėl vienai konsultacijai dažniausiai lieka vos 10–15 minučių.
Jo teigimu, pacientams neretai reikia išsamiai aptarti ligą, galimą gydymą, ateities scenarijus ir tikėtinus rezultatus. Valstybinėse įstaigose tam ne visada pakanka laiko, todėl dalis žmonių rinkdavosi privačias klinikas, kur konsultacijai paprastai skiriama visa valanda.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad antrinio lygio įstaigose pacientus ir toliau gali konsultuoti kiti specialistai: plaučių vėžiu sergančius – pulmonologai, prostatos vėžiu sergančius, kai taikoma tik hormonų terapija, – urologai, o kraujo vėžiu sergančius – hematologai. Todėl jam nesuprantama, kodėl apribojimai pasirinktinai pritaikyti chemoterapeutams ir radioterapeutams.
Privačiose klinikose pacientai taip pat galėjo gauti infuzoterapiją po chemoterapijos ir išvengti eilių. Gydytojo teigimu, antrinio lygio onkologo konsultacijų poreikis yra didelis, į jas atvyksta ir pacientai, ir jų artimieji.
Pašnekovas sakė apie tokį įsakymą anksčiau nežinojęs. Jis taip pat pabrėžė, kad įsakymų pakeitimų preambulėje paprastai paaiškinama, kas keičiama, tačiau apie chemoterapeutų ir radioterapeutų paslaugas ten neužsimenama. Dėl situacijos ketinama oficialiai kreiptis į ministeriją.
Naujoms licencijoms taikomi griežtesni reikalavimai
Privačios „Onkologijos klinikos“ direktorius Egidijus Žilinskas pabrėžė, kad pasikeitė naujai išduodamoms licencijoms taikomi reikalavimai. Tai savaime nereiškia, kad anksčiau licencijas gavusios įstaigos automatiškai prarado teisę teikti gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijas.
Nuo liepos 11 d. ambulatorinė onkologijos chemoterapija licencijuojamų paslaugų sąraše priskirta tretiniam lygiui, o tokios licencijos išdavimas susietas su atitinkamos stacionarinių paslaugų licencijos turėjimu. Analogiškai pakeistas ir onkologijos radioterapijos priskyrimas.
Todėl įstaigai, kuri naujai norėtų gauti ambulatorinių konsultacijų licenciją, atsirado papildoma sąlyga – ji turi teikti ir atitinkamas stacionarines paslaugas.
Vis dėlto, pasak E. Žilinsko, pakeitimo įsakyme onkologijos chemoterapijai ir radioterapijai nenustatyta, kada anksčiau išduotos licencijos turi būti pakeistos, kada galima tęsti veiklą pagal senąją licenciją ar kada ji baigia galioti.
Praktinių neaiškumų išlieka, nes, klinikos vadovo žiniomis, Akreditavimo tarnyba, įstaigai kreipiantis dėl licencijos pakeitimo, reikalauja atitikti naujus kriterijus. Jei ši pozicija taikoma kiekvienam licencijos pakeitimui, net nesusijusiam su onkologijos paslaugomis, tai gali apsunkinti anksčiau teisėtai licencijuotos veiklos tęsimą. Tarnyba, jo teigimu, turėtų aiškiai paaiškinti tokio reikalavimo taikymo atvejus ir teisinį pagrindą.
Ministerijos dokumentuose pokyčio priežastys nepaaiškintos
E. Žilinsko vertinimu, procedūriniai klausimai nėra vienintelė problema. Esminis neatsakytas klausimas – kodėl apskritai atsisakoma antrinio lygio ambulatorinių onkologijos paslaugų.
Ministerijos projekto lydraštyje, pasak jo, šis konkretus pakeitimas ir jo priežastys neminimi. Dokumente pakeitimai pristatyti kaip sąrašų atnaujinimas, nuorodų bei techninių netikslumų taisymas, iš esmės nekeičiant teisinio reguliavimo. Tačiau ambulatorinės paslaugos susiejimas su stacionaro licencija turi tiesioginių praktinių padarinių gydymo įstaigoms ir pacientams.
E. Žilinskas ragino Sveikatos apsaugos ministeriją paaiškinti, kokia pacientų saugos ar paslaugų kokybės problema buvo nustatyta, kokių kompetencijų ar organizacinių pajėgumų trūko antrinio lygio įstaigoms ir kodėl onkologo chemoterapeuto konsultacijai būtina stacionarinių paslaugų licencija. Taip pat, jo teigimu, turėtų būti nurodyta, kokiais duomenimis remiantis tikimasi, kad pakeitimas pagerins pacientų galimybes laiku patekti pas specialistą.
Pacientams gresia mažesnis pasirinkimas ir ilgesnės eilės
Pasak klinikos vadovo, didžiausią poveikį pokyčiai gali turėti onkologiniams pacientams. Jei naujoms įstaigoms būtų užkirstas kelias teikti šias paslaugas, o veikiančioms įstaigoms kiltų kliūčių tęsti ar plėsti darbą, pacientai galėtų susidurti su ilgesnėmis eilėmis, papildomomis kelionėmis ir sutrikusiu priežiūros tęstinumu.
Gydytojams tai reikštų mažesnes galimybes konsultuoti pacientus ambulatorinėse įstaigose. E. Žilinskas teigė, kad ministerija turėtų įvertinti galimas reguliavimo pasekmes ir viešai paaiškinti, kaip griežtesni reikalavimai padės onkologiniams pacientams greičiau gauti reikalingą konsultaciją.
Situaciją vertina ir pacientų organizacija
Į pokyčius sureagavo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė. Jos nuomone, svarbus vaidmuo tenka gydytojų profesinėms draugijoms ir jų aktyvumui.
Ji teigė suprantanti, kodėl sudėtingos onkologinio gydymo paslaugos priskiriamos tretiniam lygiui, tačiau abejojo, ar tokie pat reikalavimai pagrįstai turėtų būti taikomi konsultacijoms dėl šalutinių poveikių valdymo, gydymo plano supratimo ir kitų klausimų.
N. Čiakienė taip pat atkreipė dėmesį į skirtingoms specialybėms nustatytas nevienodas konsultavimo galimybes. Jos teigimu, kol kas neatrodo, kad šie skirtumai būtų pagrįsti, o, kiek žinoma, sprendimai nebuvo aptarti nei su gydytojų profesinėmis draugijomis, nei su pacientų organizacijomis.
Naujienų portalas tv3.lt dėl situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Gavus ministerijos komentarą, publikaciją tikimasi papildyti.

