60 metų scenoje, bet sustoti nė neketina: ką apie savo kelią atskleidė broliai Frankoniai

Broliai Algis ir Valdemaras Frankoniai (nuotr. TV3, Dainiaus Stankaus) laidos žiūrovams papasakojo apie šešis dešimtmečius trunkantį muzikinį kelią, vaikystę Žasliuose, koncertus užsienyje ir susitikimus su įtakingais pasaulio žmonėmis. Atvirame pokalbyje jie prisiminė ir pirmuosius pasirodymus, ir ateities sumanymus.

Vienu metu – kelios svarbios sukaktys

Šie metai Frankoniams ypatingi dėl kelių reikšmingų datų. Vyresnysis brolis Algis liepos 8-ąją paminėjo 75-ąjį gimtadienį. Apie šią sukaktį jis kalbėjo su humoru, pastebėdamas, kad 75 metai – ne tiek džiaugsmo, kiek užuojautos verta proga. Vis dėlto atlikėjas pabrėžė, kad jaučiasi gerai.

Prieš 60 metų broliai subūrė pirmąjį savo vokalinį-instrumentinį ansamblį. Tuo metu Valdemaras grojo klavišiniais, o Algis buvo būgnininkas.

Taip pat sukanka 50 metų nuo jų įstojimo į Lietuvos muzikos akademiją. Broliai teigė esantys pirmieji Lietuvos estrados dainininkai, baigę Muzikos akademiją. Prieš penkis dešimtmečius įvyko ir Algio vestuvės.

Trisdešimties metų sukaktį mini ir „Žvaigždžių kvartetas“. Jo jubiliejinis koncertas vyks gruodžio 11 dieną Mokslo akademijoje. Žiūrovai kviečiami ateiti su gera nuotaika – bilietų nereikės.

Kodėl Algis nedainuoja „Žvaigždžių kvartete“?

Valdemaras papasakojo, kaip susikūrė „Žvaigždžių kvartetas“. Iš pradžių jame dainavo Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Onutė Valiukevičiūtė ir Valdemaras. Vėliau kolektyvo sudėtyje pasirodė Violeta Riaubiškytė, Rasa Kaušiūtė, Vytautas Šiškauskas bei Asta Bagdonavičienė.

Paklaustas, kodėl kvartete niekada nebuvo Algio, šis atsakė, kad gali dainuoti vienas arba dviese su Valdemaru, tačiau ketvirtąja vieta nenorėtų dalytis. Jis priminė esantis dainavęs su dukra ir žmona, o Valdemaras ne kartą kvietė prisijungti prie kvarteto.

Valdemaras patvirtino, kad tokį pasiūlymą Algis gauna ir dabar. Tačiau šiuo metu vienas brolis ruošiasi „Žvaigždžių kvarteto“ koncertui bei naujam albumui, o kitas įrašinėja solines dainas.

Algis sakė norintis jaunystėje dainuotas kompozicijas atnaujinti ir pateikti klausytojams tarsi naujai „aprengtas“. Jo kuriamose fonogramose skambės jo paties arba Algimanto Raudonikio dainos.

Žasliuose uždirbdavo daugiau nei tėvas

Kalbėdami apie populiarumą broliai sakė nelaikantys savęs nuo žemės atitrūkusiomis žvaigždėmis. Muzikuoti jie pradėjo dar vaikystėje, neturėdami muzikinio išsilavinimo ir nemokėdami natų.

Pirmuoju jų instrumentu tapo senelio dvieilė armonika. Broliai ja nepasidalijo ir instrumentas plyšo pusiau. Vėliau tėvas Algį aprūpino bajanu, o Valdemarui nupirko akordeoną.

Būdami 12–13 metų jie jau grodavo Žaslių kaimo šventėse ir vestuvėse. Algis prisiminė, kad namo parneštus pinigus mama sutikdavo su džiaugsmu. Per dvi dienas broliai kartais uždirbdavo daugiau, nei tėvas gaudavo per mėnesį.

Vestuvės trukdavo dvi ar tris dienas, o muzikantams tekdavo groti ir dainuoti gyvai – be mikrofonų bei garso aparatūros. Rinkdami pinigus į skrybėlę, jie turėdavo atlikti bent po dainą kiekvienai porai, kartais iš eilės sudainuodami 50 ar daugiau kūrinių.

Nuo „Balandėlės“ iki koncertų pasaulio lyderiams

Pirmą kartą televizijoje Frankoniai pasirodė tarnaudami armijoje, Lietuvos televizijos laidoje. Jie atliko ispanišką dainą „Balandėlė“ („La Paloma“), sau akompanuodami gitara ir akordeonu. Po šio pasirodymo broliai tapo atpažįstami gatvėse ir troleibusuose.

Vėliau jų laukė tarptautiniai koncertai Afrikoje, Amerikoje, Argentinoje ir Kuboje. Po bendrų pasirodymų su populiariais JAV atlikėjais Amerikos spauda brolius pavadino tarybiniais Saimonu ir Garfunkeliu. Pirmoje koncertų dalyje jie pasirodydavo su dviem kantri muzikos atlikėjais – broliais, o antroje dalyje dainuodavo dviese.

Frankoniai taip pat koncertavo aukšto lygio priėmimuose ir dainavo įvairiems politiniams lyderiams. Jie pasirodė Edvardo Kenedžio, prezidento Kenedžio brolio, priėmime, dainavo Vokietijos kancleriui ir socialdemokratų partijos lyderiui Viliui Brandtui, Fidelio Kastro, Leonido Brežnevo bei Lietuvos valdžios atstovams.

17 metų Ispanijoje ir dukros Loretos veikla JAV

1991 metais, Lietuvoje prasidėjus sudėtingam laikotarpiui ir ekonominiams pokyčiams, artistams tapo sunku rasti darbo. Todėl Algis su broliu išvyko į Gran Kanariją, kur juos pakvietė ispanai draugai. Iš viso Ispanijoje Algis praleido 17 metų. Dabar jis gyvena Lietuvoje, o žmona liko Gran Kanarijoje.

Apie gyvenimą atskirai Algis juokavo, kad tai gali būti viena santuokos paslapčių. Jis taip pat sakė nemėgstantis nuolatinės saulės ir teigė, kad svarbiausia šviesą turėti galvoje.

Algis didžiuodamasis pasakojo apie dukrą Loretą Frankonytę. Ji mokėsi Anglijoje ir JAV, kuria bei atlieka muziką. Lietuvoje ji sulaukė dėmesio įdainavusi kultinio serialo „Draugai“ („Friends“) pagrindinę dainą.

JAV Loreta tęsia muzikinę veiklą, vadovauja gyvūnų gelbėjimo klinikai ir bendrauja su tokiomis žvaigždėmis kaip Stevie Wonderis bei Jon Secada. Ji yra baigusi meno krypties koledžą Anglijoje, taip pat dar vieną aukštąją mokyklą – su aukso medaliu. Studijose Loretos kartais prašoma įrašyti chorus ir kitus vokalus.

Scenos palikti neplanuoja

Nors Frankoniai scenoje gyvuoja jau 60 metų, lėtinti tempo jie neketina. Vien per liepą broliai turėjo 24 pasirodymus ir koncertus.

Valdemaras prisiminė, kad per karantiną sukaupė tiek daug muzikos ir dainų, jog, jo skaičiavimu, visai šiai medžiagai įgyvendinti reikėtų dar 50 gyvenimo metų.

Pokalbio pabaigoje broliai pabrėžė, kad muzika jiems nėra vien darbas ar profesija. Tai – jų gyvenimas, kuriuo jie ir toliau dalijasi su keliomis klausytojų kartomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *