Vyriausybei vertinant galimybę apmokestinti energetikos įmonių dėl išaugusių naftos kainų gautą netikėtą pelną, ekspertai ir rinkos atstovai šį sumanymą vadina ydingu. Jų teigimu, toks sprendimas valstybei veikiausiai neatneštų reikšmingų papildomų pajamų, tačiau galėtų sukelti kitų problemų.
Didžiausias poveikis būtų juntamas Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomoje vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bendrovė Vyriausybę įspėjo: papildomas apmokestinimas galėtų paveikti investicijas į gamyklos modernizavimą arba net paskatinti sprendimą ją uždaryti. Analitikai taip pat pabrėžia, kad toks žingsnis galėtų pabloginti Lietuvos santykius su Varšuva.
Ekonomistas Algirdas Bartkus BNS sakė, kad tai būtų sprendimas prieš pačią Lietuvą, nes galėtų pakenkti politiniams santykiams su Lenkija – svarbiausia šalies strategine partnere.
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka naujų ar papildomų mokesčių įvedimą, priklausantį nuo rinkos situacijos, taip pat vertino kritiškai. Pasak jo, tokia praktika investuotojams didina neapibrėžtumą ir riziką, todėl šiuo metu Lietuvai nederėtų rinktis tokio kelio.
Nagevičius ragina planų atsisakyti ne dėl įmonės kapitalo kilmės
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius mano, kad vien tai, jog „Orlen Lietuva“ yra Lenkijos kapitalo bendrovė, neturėtų būti priežastis atsisakyti planų taikyti jai viršpelnio mokestį.
Diskusija dėl tokio mokesčio kilo naftos ir degalų kainoms pasiekus itin aukštą lygį, Artimuosiuose Rytuose vykstant konfliktui, o Iranui blokuojant Hormuzo sąsiaurį. Tuo metu Vyriausybė nesutinka laikinai mažinti akcizo dyzelinui, nes tai sumažintų biudžeto pajamas.
Lenkija energetikos įmonių viršpelnius jau apmokestino. Tikimasi, kad toks sprendimas šalies biudžetą papildys maždaug 4 mlrd. zlotų, arba apie 940 mln. eurų. Šios lėšos turėtų būti panaudotos degalų kainoms mažinti.
M. Sinkevičius šią savaitę pavedė Energetikos ir Finansų ministerijoms iki pirmadienio įvertinti, kokį poveikį galimas mokestis turėtų skirtingoms energetikos įmonėms. Bus nagrinėjamas tokio mokesčio veiksmingumas, jo įtaka energijos kainoms ir gyventojams. Seime premjeras pabrėžė, kad šį klausimą būtina įvertinti objektyviai.
Vienoms bendrovėms tai būtų rizika, kitoms mokestis beveik negresia
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas papildomo energetikos įmonių apmokestinimo idėją vertina neigiamai. Jo teigimu, pati viršpelnio sąvoka nėra aiškiai apibrėžta – neaišku, koks pelnas laikytinas normaliu ir ar teisės aktuose apskritai nustatyta leistina pelno riba.
E. Cicėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad degalinėms tokį mokestį būtų sunku apskaičiuoti, nes jos ne tik parduoda degalus, bet ir prekiauja maistu bei teikia įvairias paslaugas. Be to, didesnis reguliacinis neapibrėžtumas galėtų mažinti įmonių motyvaciją investuoti ir plėsti veiklą.
Pasak jo, energetikos verslo ciklai yra ilgi, todėl vienais metais gautas didesnis pelnas dar nereiškia, kad tokia situacija bus ilgalaikė. Dėl to, jo vertinimu, trumpalaikis ar epizodinis reguliavimas rinkoje sukeltų daug sumaišties.
V. Šapoka abejoja, ar mokestis reikšmingai padidintų valstybės pajamas. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad dalis papildomos naštos galiausiai atsispindėtų energetikos kainose vartotojams. Buvusio ministro teigimu, gaunamos pajamos nebūtų itin didelės, o esant aukštai infliacijai tokių sprendimų reikėtų vengti.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius teigia, kad šilumos tiekėjams viršpelnio mokestis neturėtų būti taikomas, nes jų veiklą reguliuoja valstybė. Jei dėl šiltos žiemos ar atpigusių išteklių trumpam susidaro didesnis pelnas, jis per pirmąjį metinį perskaičiavimą grąžinamas vartotojams.
Jo vertinimu, daug pajamų biudžetui neatneštų ir biokuro tiekėjų apmokestinimas, nors biokurui pabrangus jų viršpelnis būtų tikėtinas. Visas šilumos sektorius per metus gauna apie 0,5 mlrd. eurų pajamų ir uždirba maždaug 50 mln. eurų pelno.
M. Nagevičius sutinka, kad mokestis padidintų investicinį neapibrėžtumą. Tačiau jis abejoja Finansų ministerijos skaičiavimu, jog iš tokio mokesčio būtų galima surinkti iki 46 mln. eurų.
Jo teigimu, Lietuvoje per metus suvartojama apie 2 mlrd. litrų degalų, o 80 proc. jų pagamina „Orlen“. Todėl perdirbimo maržos padidėjimas beveik 500 mln. eurų, pasak M. Nagevičiaus, sunkiai dera su Finansų ministerijos anksčiau nurodyta iki 46 mln. eurų galima viršpelnio mokesčio suma. Jis pabrėžė, kad perdirbimo marža nėra tas pats, kas pelnas, nes į ją įtraukiami ir kaštai.
„Orlen“ klausimas atskleidė skirtingą požiūrį į Lietuvos interesus
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino viršpelnio mokesčio idėją svarstyti atsargiai. Jo teigimu, dėl nedidelės finansinės naudos Lietuva neturėtų rizikuoti santykiais su Lenkija. Finansų ministras Taurimas Valys taip pat ne kartą pabrėžė, kad toks sprendimas galėtų pakenkti dialogui su Varšuva.
Premjeras M. Sinkevičius ketvirtadienį pranešė, kad „Orlen“ Lietuvos Vyriausybę informavo: papildomas „Orlen Lietuvos“ apmokestinimas paveiktų koncerno planus toliau investuoti į Mažeikių gamyklą.
A. Bartkaus vertinimu, Mažeikių gamykla Lietuvai svarbi ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu požiūriu. Ji yra reikšminga dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių darbotvarkės dalis, todėl siūlymas ją papildomai apmokestinti ekonomistui atrodo nesuprantamas.
Pasak jo, gamykla modernizuojama tam, kad galėtų veikti ateities Europos rinkoje ir suteiktų Lietuvai geopolitinio svorio. Ekonomistas įspėjo, kad spaudžiant „Orlen“ vadovybę galima išgirsti nepalankų scenarijų – sprendimą gamyklą uždaryti.
Lenkijos naujienų agentūra PAP skelbia, kad nuo 2006 metų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Per tą laiką „Orlen Lietuva“ sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovas yra sakęs, kad įmonės pelnas per mažas ir dėl to investicijų atsipirkimas kelia abejonių. Vis dėlto gamyklos veiklą Mažeikiuose pateisina tai, kad jai nereikia papildomo finansavimo.
A. Bartkus teigia, kad per 20 metų Mažeikių gamykla Lenkijos koncernui iš esmės neuždirbo pelno. Jo aiškinimu, investicijomis į modernizavimą „Orlen“ siekė pritaikyti gamyklą būsimiems rinkos poreikiams ir ateityje padaryti ją pelningą.
Dėl šios priežasties papildomo apmokestinimo svarstymą ekonomistas vadina trumparegišku ir primenančiu išdavystę. Anksčiau buvo numatyta, kad „Orlen“ gamykla pelninga taps 2035–2040 metais, todėl dabartinė diskusija, pasak A. Bartkaus, rodo nepakankamą koncerno reikšmės Lietuvai suvokimą.
M. Nagevičius su tokiu požiūriu nesutinka. Jo teigimu, argumentas, kad „Orlen Lietuva“ neturėtų būti papildomai apmokestinta vien todėl, kad priklauso strateginės partnerės Lenkijos kapitalui, nėra pakankamas. Jis ragina pirmiausia ginti nacionalinį, o ne lenkišką interesą ir šį klausimą vertina kaip nacionalinio orumo reikalą.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara šią savaitę pareiškė, kad koncernui teks apsispręsti, ar tęsti Mažeikių gamyklos modernizavimą. Įgyvendinus projektą, gamyklos veikla būtų pratęsta keliolikai metų, tačiau jo atsisakius padidėtų rizika, kad gamykla nutrauks veiklą. Į giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybą dar reikėtų investuoti apie 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų.
Lenkijos vyriausybė, jau įvedusi viršpelnio mokestį, valdo 49,9 proc. „Orlen“ akcijų. A. Bartkus aiškina, kad Varšuva, būdama pagrindinė koncerno akcininkė, per apmokestinimą lėšas gaus greičiau, nors dalis pinigų valstybei ir taip būtų atitekusi dividendų forma.
Ekonomisto teigimu, toks apmokestinimas yra būdas greitai perkelti pinigus į valstybės biudžetą, o apmokestindama „Orlen“ pelną Lenkija iš dalies apmokestina pati save. Be to, Varšuva tokiu būdu pasiima dalį ir kitų akcininkų pajamų. A. Bartkus tai pavadino meistrišku finansų valdymu.
