Į mirusiųjų karstus artimieji deda ne vien rožančius, maldaknyges ar šeimos relikvijas. Kai kurie daiktai atspindi velionio pomėgius, darbą ar kasdienybę ir gali nustebinti net patyrusius laidojimo namų darbuotojus.
Varšuvoje veikiančių laidojimo namų „Mortis“ savininkas Arturas Uziębło portalui „Fakt“ pasakojo, kad šeimos dažnai siekia atsisveikinti kuo asmeniškiau. Jo teigimu, paskutinė ceremonija turėtų atspindėti žmogaus gyvenimą, pomėgius, įpročius ir jam svarbius daiktus.
Dažniausiai į karstą dedami kasdien naudoti daiktai, ypač susiję su vyresnės kartos žmonėmis. Be rožančių ir maldaknygių, ten atsiduria medžiaginės nosinaitės, šukos ar lazdelės – daiktai, prie kurių velioniai buvo stipriai prisirišę.
Karste – net visas šachmatų komplektas
Vis dėlto kai kurie atsisveikinimai laidojimo namų vadovui įsiminė itin ryškiai. Vieno vyro, kurio didžiausia aistra buvo šachmatai, šeima paprašė į karstą įdėti visą šachmatų komplektą.
Kitu atveju artimieji norėjo pabrėžti velionio profesiją. Jis dirbo elektriku, mėgo taisyti ir tobulinti įvairius daiktus, todėl šeima paprašė į karstą įdėti elektros indikatorių.
A. Uziębło aiškina, kad tokie pasirinkimai artimiesiems turi simbolinę reikšmę. Jie leidžia atsisveikinti ne tik su mirusiuoju, bet ir su jo asmenybe – tokiu, koks jis buvo gyvenime, o ne vien dalyvauti formalioje ceremonijoje.
Į karstus reguliariai dedamas ir alkoholis
Vienas dažniausiai pasitaikančių netikėtų daiktų yra alkoholis. Laidojimo namų darbuotojai reguliariai susiduria su prašymais įdėti alaus arba mažą stipriojo gėrimo buteliuką.
Laidojimo namų savininkas teigė negalintis tiksliai paaiškinti, kodėl šeimos renkasi tokį gestą. Jo manymu, net jei velionis nebuvo alkoholikas ir nevartojo alkoholio kasdien, šis simbolis gali būti pasirenkamas dėl to, kad alkoholis yra stipriai įsitvirtinęs kultūroje ir dažnai lydi svarbius gyvenimo įvykius.
Kremuojant galioja griežtesni reikalavimai
Tradicinio laidojimo atveju šeimos turi gana daug laisvės pasirinkti, ką įdėti į karstą. Tačiau kremuojant taikomos kitokios taisyklės – kai kurių daiktų prie velionio palikti negalima.
Draudžiami mobilieji telefonai, žaislai su baterijomis, akumuliatoriai, plastikinės detalės, metaliniai daiktai, stikliniai buteliai su skysčiais ir net dideli popieriniai daiktai, pavyzdžiui, knygos. Tokie apribojimai taikomi todėl, kad daiktai gali kelti pavojų krematoriumo darbuotojams, sugadinti įrangą arba sutrikdyti kremavimo procesą.
Dėl tos pačios priežasties prieš kremavimą išimami širdies stimuliatoriai ir kiti baterijas turintys prietaisai.
A. Uziębło pastebi, kad šiuolaikinės laidotuvės vis labiau tolsta nuo griežtų tradicinių formų. Šeimos nori, kad paskutinis atsisveikinimas atskleistų velionio charakterį ir gyvenimo istoriją.
Jo teigimu, kartais vienas nedidelis, mirusiam žmogui svarbus daiktas apie jį gali papasakoti daugiau nei gražiausia laidotuvių kalba.
