Artėjant 2027 metams darbuotojų trūkumas darbo rinkoje gali dar labiau išryškėti. Kai kurių profesijų atstovams tai gali reikšti didesnius atlyginimus, tačiau darbdaviams bus sudėtinga rasti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir ne biuro darbuotojų.
Atlyginimų augimą lems ne vien minimalios mėnesinės algos didėjimas. Darbdavius kelti algas gali skatinti ir darbuotojų stoka, ypač srityse, kur būtinos specifinės techninės žinios arba rinkoje dar nėra pakankamai parengtų specialistų.
Tuo metu transporto, gamybos ir sandėliavimo sektoriams teks konkuruoti ir su užsienio darbo rinka, nes dalis Lietuvos darbuotojų ir toliau išvyksta dirbti į kitas šalis.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė.
Kurių specialistų atlyginimai gali didėti?
Pasak Ž. Koncevičienės, atlyginimai paprastai sparčiausiai kyla ten, kur darbdaviams sunkiausia rasti darbuotojų. Mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos gali didėti dėl ekonominės situacijos ir minimalios algos kėlimo, tačiau ryškesnis augimas tikėtinas profesijose, kuriose kandidatų trūksta labiausiai.
Ji išskyrė inžinerijos, energetikos, kibernetinio saugumo ir duomenų analitikos sritis. Šių specialistų poreikis auga, o rinkoje kol kas nėra pakankamai parengtų darbuotojų. Dėl dirbtinio intelekto populiarėja ir duomenų analitikos pareigybės. Paklausūs turėtų išlikti ir patyrę programuotojai.
Vis dėlto pradedantiesiems į darbo rinką įsilieti gali būti sunkiau. Dalį užduočių, kurias anksčiau atlikdavo jaunesni specialistai, jau gali perimti dirbtinis intelektas, todėl patirties neturintiems darbuotojams tampa sudėtingiau rasti pirmąjį darbą.
Darbuotojų stoka gali priversti kelti algas
Didelių iššūkių 2027 metais gali kilti ir ieškant ne biuro darbuotojų. Tarp labiausiai pažeidžiamų sričių Ž. Koncevičienė nurodė transportą, vairavimą, gamybą ir sandėliavimą.
Šiuose sektoriuose darbuotojų trūkumą didina tai, kad nemažai Lietuvos gyventojų renkasi darbą užsienyje. Todėl įmonės priverstos konkuruoti su kitų šalių darbdaviais ir didinti atlyginimus. Anot pašnekovės, nerastas darbuotojas įmonei gali kainuoti daugiau nei didesnis darbo užmokestis konkrečiai pozicijai.
Į Lietuvos darbo rinką ateina ne tik iš užsienio sugrįžę lietuviai, bet ir kitų šalių piliečiai. Tačiau kai kuriose profesijose darbuotojų vis dar trūksta, nes nei grįžtantys Lietuvos gyventojai, nei užsieniečiai šių laisvų vietų neužpildo.
Darbo rinkos padėtį gali pagerinti migracijos tendencijos. Į Lietuvą grįžtančių gyventojų skaičius jau viršija išvykstančiųjų. Ž. Koncevičienė teigė, kad jei ši tendencija išliks dar kelerius metus, šalyje gali sumažėti sunkumų užpildant tam tikras darbo vietas.
Lietuvos darbuotojams tenka konkuruoti su užsieniečiais
Laidoje taip pat aptarta situacija, kai darbuotojų lūkesčiai dėl atlyginimo nesutampa su darbdavių pasiūlymais. Tokiais atvejais įmonės trūkstamų darbuotojų ieško užsienyje, o Lietuvos gyventojai su atvykusiais darbuotojais konkuruoja ne tik dėl darbininkiškų, bet ir dėl biuro pareigų.
Ž. Koncevičienė teigė, kad užsieniečių Lietuvoje daugėja. Jos minėtais pastarųjų duomenų vertinimais, Vilniuje maždaug kas dešimtas įdarbintas žmogus buvo užsienietis.
Užsienio darbuotojai dirba ne vien fizinio ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančiose srityse. Lietuviai su jais vis dažniau konkuruoja ir dėl biuro pozicijų, o kai kurie užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą.
Vis dėlto galimybė išsiderėti norimą darbo užmokestį priklauso nuo kvalifikacijos ir konkrečios situacijos rinkoje. Aukštos kvalifikacijos specialistas paprastai turi daugiau galimybių rasti darbdavį, pasirengusį patenkinti jo finansinius lūkesčius.
Kitaip gali nutikti profesijose, kuriose kandidatų netrūksta, o pageidaujamas atlyginimas gerokai viršija rinkos pasiūlymus. Tokiu atveju darbo ieškančiam žmogui gali tekti mažinti savo lūkesčius.
Pašnekovė pateikė pavyzdį: žmogus gyvenimo aprašyme nurodo norimą atlyginimą, tačiau, nesulaukęs atsako po penkių, dešimties ar net dvidešimties išsiųstų CV, gali pradėti ieškoti kompromisų ir koreguoti savo finansinius reikalavimus.
Kompromisas nebūtinai reiškia tik mažesnę algą. Darbuotojo lūkesčius gali padėti suderinti ir kitos darbdavio siūlomos naudos. Tačiau jei pageidaujamas atlyginimas yra 30 proc. didesnis už vidutinį rinkos atlyginimą, vien noro nepakaks, kad žmogus būtinai jį gautų.
