Seimo konservatorių frakcija kreipėsi į Regionų teismą ir apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rugsėjo 3 d. sprendimą dėl ekspremjero G. Palucko pateiktos informacijos apie teistumą.
TS-LKD frakcija prašo panaikinti VRK išvadą, kad G. Paluckas, 2024 m. kandidato į Seimo narius anketoje nurodydamas duomenis apie savo teistumą, nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.
Konservatoriai taip pat siekia, kad VRK iš naujo išnagrinėtų jų ir liberalo Eugenijaus Gentvilo pateiktą kreipimąsi dėl galimo G. Palucko pažeidimo bei priimtų motyvuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes ir teisės aiškinimą.
Be to, teismo prašoma iš VRK išreikalauti su šiuo klausimu susijusius dokumentus: registruotą kreipimąsi ir jo priedus, pateikimo duomenis, tyrimą bei jo termino pratęsimą įforminančius protokolus, sprendimo patvirtintą kopiją, registracijos, priėmimo, paskelbimo ir įteikimo informaciją, pažymą su priedais, G. Palucko paaiškinimus, taip pat savivaldybės, probacijos tarnybos, registro tvarkytojo, teismo ir prokuratūros atsakymus.
Konservatoriai nurodo, kad patvirtintos VRK sprendimo kopijos reikia dėl joje neužpildyto numerio ir siekiant patikrinti, ar pateiktas dokumentas atitinka priimtą aktą. Jeigu VRK neturėtų visų procesinių dokumentų kopijų, siūloma juos gauti remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. ir 2013 m. nutartimis G. Palucko byloje.
Skunde taip pat numatyta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jei Regionų teismui kiltų abejonių dėl taikytino reguliavimo konstitucingumo, konservatoriai prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir dėl tolesnio skundo sprendimo kreiptis į KT.
Ką dėl Palucko nusprendė VRK
Rugsėjo pradžioje VRK konstatavo, kad G. Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo. Komisija nustatė, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m., atidėdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, nurodė per šį laiką atlyginti priteistą žalą ne kaip baudžiamojo poveikio priemonę, o kaip teismo paskirtą įpareigojimą.
VRK teigimu, tai, kad kandidatuodamas į Seimą buvęs premjeras dar nebuvo atlyginęs visos priteistos žalos, nesuteikia pagrindo teigti, jog jis nebuvo atlikęs paskirtos bausmės arba kad tuo metu jam dar galiojo baudžiamojo poveikio priemonė.
Komisija taip pat rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės atsakymu. Jame nurodyta, kad dėl anksčiau nereglamentuotų procedūrų, susijusių su savivaldybei mokėtinomis sumomis, nepavyko nustatyti darbuotojų, kurie G. Palucko skolą neįtraukė į finansų apskaitos sistemą.
Kai kurie posėdyje dalyvavę VRK nariai vis dėlto kėlė klausimą, ar valstybės institucijos tinkamai vykdė savo pareigas ir kontrolę, nes teismo nustatytas įsipareigojimas atlyginti žalą daugiau kaip dešimtmetį nebuvo įvykdytas.
Tyrimas pradėtas gegužę
Kreipimesi teigiama, kad 2024 m. rugpjūtį G. Paluckas pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą. Joje į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę arba Baudžiamojo kodekso priemonę, politikas atsakė neigiamai.
Anketoje G. Paluckas nurodė, kad jo teistumas už tyčinį apysunkį nusikaltimą išnyko 2013 m. Tačiau faktiniai duomenys, kaip teigiama kreipimesi, rodo, kad priteistą turtinę žalą jis atlygino tik 2025 m., jau eidamas Seimo nario pareigas.
Konservatoriai taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad asmuo negali būti renkamas tol, kol jo atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas nėra visiškai įvykdytas.
Opozicija teigia, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalyje informacijos apie nuteisimo vykdymą iškraipymas tiesiogiai įvardijamas kaip pagrindas konstatuoti šiurkštų pažeidimą.
