Įsibėgėjęs peršalimo ligų, gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas gali tapti rimtu išbandymu ne tik imuninei sistemai, bet ir širdžiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas įspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms infekcijos gali komplikuotis sunkiau ir padidinti ūmių kardiovaskulinių įvykių riziką.
Susirgus svarbu laiku pastebėti pavojingus simptomus ir jų nenuvertinti. Organizmui kovojant su infekcija suaktyvėja imuninė sistema bei uždegiminiai procesai, todėl širdžiai ir kraujagyslėms gali tekti didesnis krūvis. Gali padažnėti pulsas, pakisti arterinis kraujospūdis, o lėtinėmis ligomis sergančiam žmogui prisitaikyti prie šių pokyčių gali būti sunkiau.
K. Bumblausko teigimu, gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, o pastarasis – sepsiu. Tokios komplikacijos gali smarkiai pabloginti net ir anksčiau gana sveiko žmogaus širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.
Infekcijos taip pat siejamos su didesne ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių, įskaitant miokardo infarktą ir insultą, rizika. Uždegimas gali suaktyvinti kraujo krešėjimą, todėl kraujagysles užkemšantys krešuliai gali susidaryti lengviau.
Karščiuojant ir netenkant daug skysčių kraujas gali tapti santykinai klampesnis. Vis dėlto pati infekcija nereiškia, kad žmogų būtinai ištiks infarktas ar insultas. Rizika priklauso nuo bendros sveikatos būklės, gretutinių ligų ir kitų individualių aplinkybių.
Atidžiau save turėtų stebėti žmonės, sergantys išemine širdies liga ar širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų arba padidėjusį kraujospūdį. Infekcija gali apsunkinti šių ligų eigą.
Šie simptomai – priežastis nedelsti
Kardiologas pabrėžia, kad susirgus reikėtų vertinti ne tik konkrečius simptomus, bet ir bendrą savijautos pokytį. Jei simptomai yra lengvi, neprogresuoja, o savijauta išlieka pakankamai gera, skubėti į gydymo įstaigą nebūtina. Tačiau greitai blogėjanti būklė, aukšta temperatūra ar nauji, neįprasti simptomai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į krūtinės skausmą, dusulį ir širdies ritmo sutrikimus. Jei dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ar net kalbant, o skausmas plinta į kairę ranką arba kaklą, būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.
Susirgus gydymo keisti savarankiškai nereikėtų
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius svarbu kontroliuoti nuolat, tačiau ūmios ligos metu kai kurių tyrimų rezultatai gali neatspindėti įprastos sveikatos būklės. Karščiavimas, skysčių trūkumas ir vartojami vaistai gali pakeisti tam tikrus rodiklius, todėl, pavyzdžiui, cholesterolio kiekį geriausia vertinti pasveikus.
Rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Amžiaus, lyties ir genetinių aplinkybių pakeisti negalime, tačiau kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kūno svorį, rūkymą ir kitus žalingus įpročius galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ir prireikus taikant gydymą. Tinkama koreguojamų veiksnių kontrolė gali padėti išvengti daugelio ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų.
Pacientai, kuriems dėl arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos paskirtos politabletės, susirgę peršalimo ligomis neturėtų savavališkai keisti gydymo ar nutraukti vaistų vartojimo.
Vaistus paprastai reikėtų vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Kadangi infekcijos metu kraujospūdis gali pasikeisti, svarbu stebėti jo rodmenis ir pulsą. Jei kraujospūdis tampa neįprastai žemas, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu dėl galimo laikino gydymo koregavimo.
Didesnės rizikos pacientams svarbi prevencija
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms kardiologas rekomenduoja nuosekliai rūpintis sveikata ir laikytis infekcijų prevencijos priemonių. Reikėtų pagal gydytojo nurodymus vartoti paskirtus vaistus, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, o gripo epidemijos laikotarpiu atsisakyti nebūtinų susibūrimų.
Europos kardiologų draugija (ESC) taip pat rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo – tai viena iš širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių. Pajutus infekcijos simptomus svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes šiuolaikinė medicina leidžia greitai nustatyti infekciją ir pradėti gydymą. Laukti, kol būklė pablogės, nereikėtų.
