Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir jo varžovas Gadi Eisenkotas trečiadienį paskelbė ketinantys formuoti vyriausybę, nors po pirmųjų rinkimų, surengtų po 2023 m. spalio 7 d. šalį sukrėtusio išpuolio, nė vienas politinis blokas neužsitikrino daugumos.
Antradienį balsuoti atėjo beveik 78 proc. rinkėjų – tai didžiausias aktyvumas nuo 1999 metų. Šiuose rinkimuose spręstas klausimas dėl prieštaringai vertinamo ir ilgiausiai Izraelio ministro pirmininko pareigas einančio B. Netanyahu valdymo. Jam vadovaujant šalis politiškai gerokai pasuko į dešinę, o po „Hamas“ išpuolio buvo pradėti keli karai.
Balsavusiųjų apklausos parodė, kad buvusio kariuomenės vado ir politikos naujoko G. Eisenkoto vadovaujama opozicija bei B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų stovykla gali gauti panašų mandatų skaičių. Vis dėlto abiem blokams iki 61 mandato, reikalingo parlamento daugumai, trūko nemažai.
Ryškiausiai sustiprėjo Izraelio arabų partijos. Jų rinkėjai, norėdami pasipriešinti B. Netanyahu, balsavo itin aktyviai. Premjeras ne kartą perspėjo, kad arabų mažuma gali susilpninti jo propaguojamą žydų nacionalistinę Izraelio kryptį.
Po 3 val. ryto (1 val. Grinvičo laiku) Jeruzalės konferencijų centre savo šalininkams kalbėjęs B. Netanyahu paragino kurti „stiprią dešiniųjų vyriausybę“ ir pareiškė, kad žydų bei sionistų dauguma turi susivienyti.
77 metų premjeras savo kalboje tiesiogiai pergalės nepaskelbė, o jo pasisakymas buvo neįprastai trumpas.
Užuot aptaręs rinkimų rezultatą, jis išvardijo per Izraelio operacijas jo įsakymu nukautus lyderius ir dar kartą užsiminė, kad kartu su artimu sąjungininku, JAV prezidentu Donaldu Trumpu, galėtų surengti trečiąją Irano bombardavimo kampaniją.
B. Netanyahu teigė, kad Izraelis kartu su prezidentu D. Trumpu turi išskirtinę galimybę visam laikui pašalinti, jo žodžiais, Irano keliamą egzistencinę grėsmę.
Tel Avive į susirinkusius rėmėjus kreipęsis G. Eisenkotas netiesiogiai įspėjo B. Netanyahu nesinaudoti saugumo klausimais politiniais tikslais. Stebėtojai mano, kad premjeras galėtų mėginti pasinaudoti karu, kad suburtų nacionalinės vienybės vyriausybę.
G. Eisenkotas taip pat pabrėžė, kad Izraelio saugumo institucijos tarnauja valstybei, o ne B. Netanyahu, kurį pavadino laikinuoju premjeru, neturinčiu nei mandato, nei visuomenės pasitikėjimo.
Rinkėjai pareikalavo permainų
Nors G. Eisenkoto ir B. Netanyahu pozicijos daugeliu saugumo klausimų panašios, opozicijos lyderis pažadėjo Izraelyje kurti įtraukesnę atmosferą ir suvaržyti ekstremistinių pažiūrų naujakurius Vakarų Krante. Šie naujakuriai puldinėja palestiniečius ir už tai beveik nesulaukia bausmių.
G. Eisenkotas taip pat palaikė po spalio 7-osios išpuolio pradėtą Izraelio puolimą Gazos Ruože, dėl kurio didelė teritorijos dalis virto griuvėsiais.
Jis pareiškė, kad naujų rinkimų rengimas būtų klaida, ir pažadėjo nedelsdamas pradėti formuoti vyriausybę. Pasak jo, visuomenė balsavo už pokyčius, todėl garbingas lyderis turėtų pripažinti žmonių išreikštą nepasitikėjimą ir tą pačią dieną paskelbti pasitraukiantis iš politikos.
Trijų pagrindinių Izraelio televizijos kanalų atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad abu pagrindiniai blokai gali gauti maždaug po 51 mandatą. Iš pradžių jose buvo matomas nedidelis opozicijos pranašumas.
Izraelio arabų partijų sąrašams prognozuojama 17–18 mandatų – gerokai daugiau nei anksčiau. Kai kuriose arabų bendruomenėse rinkėjų aktyvumas buvo beveik visuotinis. Tai siejama su pasipiktinimu dažnai menkinančiais B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų sąjungininkų pareiškimais.
Vienas svarbiausių Izraelio arabų politinių lyderių Mansouras Abbasas teigė manantis, kad dešinieji patyrė didelį pralaimėjimą, ir išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su G. Eisenkotu.
Vis dėlto per kampaniją G. Eisenkotas sakė nekursiantis vyriausybės kartu su Izraelio arabų parlamentarais. B. Netanyahu savo ruožtu vėl leido suprasti, kad vyriausybė, priklausanti nuo arabų parlamentarų balsų, būtų neteisėta.
Arabų parlamentarai galėtų paremti G. Eisenkoto mažumos vyriausybę balsuodami parlamente, tačiau į koaliciją neįstodami. Jei tokio sprendimo pasiekti nepavyktų, Izraelyje galėtų būti skelbiami nauji rinkimai.
Kraštutinių dešiniųjų politikas Itamaras Ben Gviras, sprendžiant iš balsavusiųjų apklausų, nesulaukė tokio rezultato, kokio tikėjosi daugelis. Jis perspėjo B. Netanyahu nesirinkti nacionalinės vienybės vyriausybės su G. Eisenkotu.
I. Ben Gviras, pasisakantis už palestiniečių išvarymą ir veikiausiai nebūsiantis įtrauktas į tokią vyriausybę, tokį variantą pavadino siaubinga klaida.
Jeruzalės hebrajų universiteto politologas Gideonas Rahatas sakė, kad I. Ben Gvirui pavyko sutelkti rinkėjus, tačiau ne savo šalininkus – o Izraelio arabus. Vis dėlto jis pridūrė, kad net jei B. Netanyahu pralaimėjo, tai dar nereiškia, jog G. Eisenkotas laimėjo.
Rinkimai atskleidė gilų visuomenės susiskaldymą
Rinkimai surengti Izraeliui vis labiau tolstant nuo tarptautinės bendruomenės. Šią izoliaciją didina karas su Iranu, karinė kampanija Gazos Ruože, sparčiai plečiamos gyvenvietės ir smurtas okupuotame Vakarų Krante.
B. Netanyahu dėl veiksmų Gazos Ruože Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį. Be to, Izraelyje jam pateikti kaltinimai korupcija, todėl praradęs valdžią jis galėtų atsidurti kalėjime.
G. Eisenkotas yra politikoje naujokas, o jo santūrus bendravimo būdas ryškiai skiriasi nuo iškalbingo dabartinio premjero stiliaus.
Maroko žydų imigrantų darbininkų šeimoje gimęs G. Eisenkotas galėtų tapti pirmuoju Izraelio premjeru, kilusiu iš Artimųjų Rytų arba Šiaurės Afrikos.
Prieš balsavimą 66 metų G. Eisenkotas, neskelbdamas apie tai viešai, aplankė savo sūnaus Galo kapą. Jo žūtis per kovas Gazos Ruože sulaukė daugelio izraeliečių užuojautos.
Į rinkimus, laikomus itin svarbiais šalies ateičiai, iš užsienio specialiai atvyko dešimtys tūkstančių izraeliečių.
55 metų Eilana Zisblit naujienų agentūrai AFP sakė grįžusi iš Kanados, kur gyvena beveik 30 metų, kad balsuotų už centro dešiniųjų partiją, priklausančią G. Eisenkoto blokui.
Ji teigė, kad šalis juda labai bloga kryptimi, o tai esą liečia ir Izraelyje gyvenančius žydus bei arabus, ir užsienyje gyvenančius žydus. Pasak E. Zisblit, veiksmų būtina imtis dabar, nes kitu atveju šalies iš tiesų gali nebelikti.
