Latvijos pasieniečiai kreipiasi į politikus, prašydami supaprastinti galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš nelegaliai į šalį besiveržiančius asmenis ar diversantus. Tokį prašymą paskatino rekordinis įsibrovimų ir infrastruktūros niokojimo mastas: šiemet sugadintų vaizdo kamerų bei tvoros elementų užfiksuota trigubai daugiau nei pernai.
Prie Latvijos ir Baltarusijos sienos Daugpilio užkardos vadas Valdis Jukšas pasakojo, kad migrantai prie tvoros atsineša kopėčias, mėgina perlipti, o spygliuotą vielą nukerpa tose vietose, kurios nėra stebimos kameromis. Įsibrovėliai, jo teigimu, apskaičiuoja atstumą nuo artimiausios kameros ir tikisi likti nepastebėti.
Latvijos siena su Baltarusija tęsiasi 173 kilometrus, tačiau vaizdo kameromis stebima tik 130 kilometrų atkarpa. Pasieniečiai nurodo, kad pastaraisiais metais dėl to nelegalų srautai dažnai krypsta būtent į Latviją.
V. Jukšas teigė, kad vandens kliūtys migrantų nesustabdo: jie jas įveikia, o kameros užfiksuoja jų veiksmus, po kurių prasideda persekiojimas. Pareigūnams patogiau, kai įsibrovėliai negali pasinaudoti pralaidomis, nes tuomet galima patikrinti, ar nepažeista armatūra ir ar šiomis angomis nesinaudojama.
Per pralaidas nelegalai mėgina patekti į Lietuvą. Vis dėlto viename pasieniečių paviešintame vaizdo įraše matyti, kad greitai atvykę pareigūnai sužlugdė tokį bandymą – įsibrovėliai apsisuko ir grįžo į Baltarusijos teritoriją.
Latvijos pasienio pareigūnas taip pat aiškino, kad migrantai Baltarusijoje dažnai atsiduria savotiškoje įkaitų padėtyje. Maždaug už kilometro nuo sienos, o kai kur ir arčiau, Baltarusijos teritorijoje pastatyta tvora. Ja siekiama kontroliuoti migrantų judėjimą ir neleisti jiems laisvai keliauti po šalį. Pasak V. Jukšo, migrantams daromas nuolatinis spaudimas, o norintiems grįžti į gimtąją šalį tokia galimybė nesuteikiama.
Latvijoje daugėja pasienio infrastruktūros niokojimo atvejų
Pasak Latvijos pareigūnų, Baltarusijos tarnybos ne tik stumia migrantus per miškus, bet ir gadina Latvijos pasienio infrastruktūrą: tvoras, vaizdo kameras bei elektros skirstymo dėžes. Per visus praėjusius metus užfiksuoti 23 tokie atvejai, o šiemet jų jau suskaičiuota 61.
V. Jukšas pasakojo, kad į Latviją diversantai patenka išpjovę skylę tvoroje. Jie dažniausiai veikia grupėmis: du stebi aplinką, o trečias niokoja kamerą, infrastruktūrą ar skirstymo dėžę. Pastebėję pasieniečius arba karius, jie skubiai sprunka atgal į Baltarusiją.
Dėl šių incidentų ir atskiro išpuolio prieš Latvijos karius pasieniečiai prašo keisti įstatymus. Jie siekia, kad esant grėsmei galėtų iš karto panaudoti ginklą prieš įsibrovėlius. Šiuo metu tokia galimybė nėra suteikta.
Dabar pareigūnai privalo pirmiausia žodžiu įspėti pažeidėją, tada iššauti įspėjamąjį šūvį į orą ir tik vėliau gali šauti į asmenį, be to, tik tuo atveju, jei šis puola. Pasak V. Jukšo, per tą laiką diversantas dažnai spėja pasitraukti į Baltarusiją.
Lenkija pasirinko griežtesnę poziciją
Lietuvoje pasieniečiams įstatymai neleidžia paleisti net įspėjamojo šūvio, nors vidaus reikalų ministras jau siūlo šią tvarką keisti.
Lenkijoje po kelių metų įvykio, kai prie sienos saugojusiam kariui nelegalus peiliu, pritvirtintu prie ilgo pagalio, sudavė smūgį ir karys vėliau mirė, įstatymai buvo pakeisti. Lenkijos europarlamentaras Dominikas Tarčinskis teigė, kad parlamentas ir visos politinės jėgos sudarė galimybę naudoti kovinius šovinius.
D. Tarčinskis jau keletą metų vykdo informacinę kampaniją, kuria pasauliui siunčia žinią, kad Lenkija nepriims nelegalų. Jo vartojamas šūkis – „Būkite, kaip Lenkija“.
Europarlamentaras teigė, kad žmonės, mėginantys kirsti sieną ir sužeisti Lenkijos karius, gali būti nušauti, todėl ragino neiti prie Lenkijos sienos.
Per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 21 nelegaliai sieną mėginusio kirsti asmens. Pasitaiko parų, kai pareigūnai tokių asmenų nesutinka, o vėstant orams, tikėtina, mažės ir bendras nelegalių migrantų srautas.
