Studentų vadovaujamas judėjimas sekmadienį paskelbė laimėjęs Serbijos parlamento rinkimus. Šis rezultatas reikštų 14 metų trukusio Aleksandaro Vučičiaus dešiniųjų populistinės partijos valdymo pabaigą.
Pirmalaikių rinkimų baigtis paaiškėjo po beveik dvejus metus šalyje vykusių antivyriausybinių protestų. Juos paskatino 2024 metais Novi Sado geležinkelio stotyje įgriuvęs stogas – per nelaimę žuvo 16 žmonių.
Daugelis šią tragediją siejo su korupcija. Protestai tapo vienais didžiausių Serbijoje nuo 2000 metų, kai buvo nuverstas autoritarinis lyderis Slobodanas Miloševičius.
„Studentų sąrašo“ kandidatas Radomiras Šaičičius judėjimo rinkimų štabe teigė, kad preliminarūs rezultatai rodo užtikrintą studentų persvarą beveik visose rinkimų apylinkėse. Jo žodžiais, kartu su studentais pergalę pasiekė ir viltis Serbiją paversti teisingumo, laisvės bei orumo šalimi.
Rinkimai pasižymėjo itin dideliu aktyvumu – tai buvo didžiausias dalyvavimas Serbijos parlamento rinkimuose per daugiau nei 30 metų.
A. Vučičius pripažino pralaimėjimą nepraėjus nė dviem valandoms po balsavimo vietų uždarymo. Belgrade netrukus prasidėjo triukšmingos pergalės iškilmės: į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, automobiliai signalizavo, minios skandavo, o danguje sprogo fejerverkai. Šalininkai džiaugėsi vyriausybės, kurią kaltino giliai įsišaknijusia korupcija, pralaimėjimu.
Serbijos rinkimų pareigūnai pranešė, kad iki 18 val. vietos laiku, arba 17 val. Grinvičo laiku, likus dviem valandoms iki apylinkių uždarymo, balsavo beveik 65 proc. iš 6,4 mln. registruotų rinkėjų.
Tai buvo daugiau nei per 1993 metų parlamento rinkimus, kai savo balsą atidavė kiek daugiau nei 61 proc. rinkėjų.
Prognozuota absoliuti dauguma
Kreipdamasis į savo rėmėjus A. Vučičius sakė, kad pagal preliminarius duomenis studentų judėjimas gali laimėti nuo 135 iki 140 mandatų. Tai suteiktų jam absoliučią daugumą 250 vietų parlamente.
56 metų politikas, per visą valdymo laikotarpį palaikęs artimus ryšius su Rusija, dėl rinkimų baigties kaltino užsienio valstybes. Jis teigė, kad tai esą buvo revoliucijų, tiesiogiai remtų įvairių Europos šalių ir JAV „giluminės valstybės“, kuri taip pat priešinasi prezidentui Donaldui Trumpui, įteisinimas.
Beveik dvejus metus studentai visoje Balkanų valstybėje organizavo mitingus ir eitynes. Jie siekė tiesiogiai kreiptis į rinkėjus ir atsverti A. Vučičiaus vadovaujamos Serbijos pažangos partijos įtaką žiniasklaidoje.
Studentų protestai sutraukdavo dideles minias. Nepriklausoma protestų stebėsenos organizacija nurodė, kad paskutiniame priešrinkiminiame mitinge Belgrade ketvirtadienį dalyvavo maždaug 150 tūkst. žmonių.
„Studentų sąrašą“ su pergale pasveikino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras. P. Magyaras teigė kalbėjęsis su judėjimo lyderiais ir patikinęs, kad Vengrija jiems suteiks paramą.
A. Vučičiaus pralaimėjimas įvyko praėjus keliems mėnesiams po to, kai rinkimus savo šalyje pralaimėjo jo artimas sąjungininkas ir dešiniųjų pažiūrų P. Magyaros pirmtakas Viktoras Orbanas.
„Dvejus metus puoselėta svajonė išsipildė“, – netrukus po pergalės paskelbimo sakė „Studentų sąrašo“ kandidatė Mirjana Nikolič.
Į politiką žengia mažai patirties turintys kandidatai
Didžioji dalis iš 250 „Studentų sąrašo“ kandidatų yra įvairių sričių, tarp jų mokslo ir meno, specialistai. Daugelis jų turi nedaug politinės patirties.
Judėjimo programa apima įvairius klausimus, tačiau svarbiausias jos prioritetas – kova su korupcija.
Iš pradžių studentai reikalavo skaidriai ištirti Novi Sado tragediją. Vėliau jie pradėjo raginti surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
A. Vučičius beveik dvejus metus priešinosi šiam judėjimui, tačiau augant spaudimui praėjusį mėnesį paskelbė pirmalaikius rinkimus. Sprendimą jis aiškino „dideliais neramumais šalies politiniame gyvenime“.
Dešiniųjų populistų lyderis taip pat atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų siekti ministro pirmininko posto.
Rinkimus stebėjo vietos ir tarptautiniai stebėtojai. Studentai balsavimo procesui prižiūrėti sutelkė daug savanorių.
