Mokytojų algos kyla, bet profsąjungos skilo: viena pusė reikalauja dar didesnio šuolio

Kitąmet mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 7,56 proc., o šiam tikslui 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 245,1 mln. eurų. Tačiau pedagogų profesinės sąjungos dėl planuojamo augimo nesutaria: viena ragina laikytis su Vyriausybe pasirašyto susitarimo, kita reikalauja algas kelti sparčiau.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sako, kad keturių profesinių sąjungų pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje mokytojų atlyginimų didinimas numatytas iki 2028 metų. Jo teigimu, parengtas biudžeto projektas šiuos įsipareigojimus įgyvendina.

A. Jurgelevičius pabrėžė, kad sutartyje aiškiai nustatyti tiek algų didinimo dydžiai, tiek jų taikymo tvarka. Todėl LŠMPS neprisideda prie reikalavimų mokytojų atlyginimus didinti dar labiau.

Jis pripažino, kad pats, kaip mokytojas ir pedagogų atstovas, norėtų didesnio nei 7,5 proc. augimo, tačiau, jo vertinimu, būtina atskirti darbuotojų lūkesčius nuo valstybės finansinių galimybių.

LŠMPS atstovas teigė, kad susitarimas buvo sudarytas įvertinus mokytojų poreikius, šalies finansines galimybes ir kitų profesijų darbuotojų lūkesčius. Kartu jis kritikavo kitą profesinę sąjungą, kuri, jo vertinimu, kasmet siekia iš naujo peržiūrėti jau suderėtus atlyginimų didinimo įsipareigojimus.

LŠDPS nori mažiausiai 10 proc. augimo

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mano, kad biudžete numatytas algų didinimas neatitinka principo, jog mokytojų darbo užmokestis turėtų augti sparčiau nei šalies vidurkis.

Pasak A. Navicko, praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 9,5 proc., o mokytojų atlyginimai kilo iki 8 proc. Dėl to LŠDPS kitąmet reikalauja algas didinti bent 10 proc.

Profesinės sąjungos vertinimu, toks augimas padėtų užtikrinti mokytojų atlyginimų progresą, kad jie didėtų labiau nei šalies vidurkis. Taip pat būtų siekiama įgyvendinti tikslą, jog mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui, o atlyginimas būtų bent 30 proc. didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.

A. Navickas teigė, kad LŠDPS raštu informavo ministeriją apie savo nuogąstavimus, tačiau gavo atsakymą, jog didesniam atlyginimų didinimui galimybių nėra. Jo manymu, valstybė, atsižvelgdama į savo prioritetus, galėtų ieškoti papildomų lėšų. Kadangi kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, dėl algų didinimo, pasak jo, tebėra įmanoma derėtis.

Po susitikimo kreipsis į premjerą

Trečiadienį LŠDPS susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais. Po susitikimo A. Navickas pranešė, kad susitarimo pasiekti nepavyko.

Jo teigimu, ministerija pateikė formalų atsakymą ir realiai neieškojo galimybės susitarti, o į profesinės sąjungos argumentus nebuvo atsižvelgta.

Dabar LŠDPS ketina kreiptis į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir prašyti pagalbos ieškant sprendimo. Tolesnius profesinės sąjungos veiksmus, anot A. Navicko, lems derybų rezultatai.

Algomis nepatenkinti ir pareigūnai

Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams didinti numatyta 245,1 mln. eurų. Vidutiniškai jų darbo užmokestis augtų 7,56 proc.

Statutinių pareigūnų algoms didinti numatyta 45 mln. eurų, o jų atlyginimai vidutiniškai kiltų 7,5 proc. Kultūros darbuotojų atlyginimams numatyta skirti 21,8 mln. eurų, jų augimas taip pat siektų 7,5 proc. Kai kurios pareigūnų profesinės sąjungos tokį didėjimą vertina kaip mažesnį, nei tikėtasi, ir neatmeta protestų galimybės.

Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams planuojamas bazinis 2,5 proc. atlyginimų augimas, kuriam numatyta 73,8 mln. eurų.

Kitų metų biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viršytų fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias euro zonos valstybių metinis pajamų ir išlaidų skirtumas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.

Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos jau ne kartą buvo profesinių sąjungų protestų priežastis. 2018 metais beveik du mėnesius streikavo apie 3,7 tūkst. mokytojų. Dalis jų buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministeriją ir pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.

2023 metais LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių algų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *