Bijojusi skristi į Pietų Korėją lietuvė liko priblokšta: labiausiai nustebino tai, ko nesitikėjo

Tituluočiausia Lietuvos plaukų stilistė Inga Bagdonaitė po pasaulio čempionato Paryžiuje išvyko į Pietų Korėją. Seule jos laukė tarptautinė grožio paroda ir iš anksto suplanuoti susitikimai, tačiau kelionėje netrūko ir netikėtų patirčių: nuo tempimo pratimų kupino masažo bei gardžiausio ragauto omaro iki griežtai prižiūrimo šiukšlių rūšiavimo.

Prieš išvykdama stilistė nerimavo dėl saugumo ir švaros, tačiau atvykusi rado visiškai kitokią aplinką. Ji sako pamačiusi tvarkingą miestą, besišypsančius ir maloniai bendraujančius žmones. Dabar I. Bagdonaitė svarsto į Pietų Korėją sugrįžti, tik kitą kartą šaliai pažinti skirti daugiau laiko.

Rūšiavimą tikrino net keli žmonės

Seule viešnia praleido tris naktis. Kartu su kolege ji lankėsi vietose, kurias buvo rekomendavę anksčiau ten buvę žmonės, tačiau didžiąją dalį laiko užėmė profesiniai susitikimai.

Didelis gyventojų skaičius stilistei nesukėlė netvarkos ar chaoso įspūdžio. Priešingai, jai labiausiai įstrigo mieste tvyranti tvarka ir žmonių bendravimas.

Ypač nustebino dėmesys šiukšlių rūšiavimui. Nuomojamame būste neužteko atliekas tiesiog išnešti – buvo tikrinama, ar jos tinkamai atsidūrė tam skirtose vietose. I. Bagdonaitės teigimu, viena moteris paaiškino, ką ir kur mesti, o vėliau rūšiavimą prižiūrėjo dar vienas žmogus.

Stilistė mano, kad tokios praktikos galėtų būti naudingos ir Lietuvoje – ne tik nustatyti rūšiavimo taisykles, bet ir stebėti, kaip jų laikomasi.

Kadangi į Pietų Korėją ji atvyko tiesiai iš Paryžiaus, I. Bagdonaitė lygino abu miestus. Jos aplankytose Prancūzijos sostinės vietose buvo daugiau šiukšlių, dažniau gatvėse matėsi nakvojantys žmonės. Skyrėsi ir bendravimo patirtis: Pietų Korėjoje žmonės stengėsi kalbėti angliškai, o Paryžiuje dažniau tekdavo pačiai ieškoti būdo susikalbėti prancūziškai.

Maistą gamino tiesiai prie stalo

Kalbėdama apie Pietų Korėją, stilistė išskiria šviežius produktus ir maisto ruošimą svečių akivaizdoje. Kai kuriuose restoranuose ant stalo būdavo pastatomas puodas ar kepimo įranga, atnešama daržovių, žolelių ir kitų produktų.

Darbuotojai vietoje supjaustydavo ingredientus, sudėdavo juos gaminti ir paaiškindavo, ką turėtų daryti patys lankytojai. Norint buvo galima maistą pakepti ilgiau.

Prie patiekalų dažnai būdavo patiekiami kopūstai ir kiti priedai, tačiau didžiausią įspūdį I. Bagdonaitei paliko jūrų gėrybės. Ji teigia paragavusi itin gardaus omaro ir likusi sužavėta tuo, kaip vietiniai moka paruošti tokį maistą.

Viešnia mėgino valgyti lazdelėmis, tačiau pripažino, kad vietinių įgūdžių dar nepasiekė. Vakarieniaudama ji taip pat pastebėjo daugiau vyrų kompanijų, kurios kartu valgė, bendravo ir leido laiką. Moterų tokiose kompanijose ji matė mažiau.

I. Bagdonaitė paragavo ir vietinio ryžių gėrimo – jo skonis jai patiko. Kainos didelių staigmenų nesukėlė: pašnekovės vertinimu, jos buvo gana panašios į Lietuvoje įprastas.

Vienu įsimintiniausių kelionės potyrių tapo masažas. Prieš procedūrą stilistė persirengė šortais ir marškinėliais, o masažo metu buvo atliekami įvairūs tempimo judesiai. Nors masažų ji yra išbandžiusi ne vieną, šis išsiskyrė tiek atlikimo būdu, tiek pojūčiais.

Į parodą vyko jau žinodama, ko ieškos

Į tarptautinę grožio parodą I. Bagdonaitė su bendrakeleivėmis atvyko pasiruošusios. Dar prieš kelionę buvo suderinti susitikimai su dominančių produktų atstovais.

Stilistė ieškojo veidui ir plaukams skirtų priemonių, kuriomis galėtų papildyti savo parduotuvės asortimentą. Iš parodos ji parsivežė ir veido kaukių.

Vis dėlto naujų pažinčių ji dar neskuba vadinti partnerystėmis. Pirmiausia priemones pati išbando, perduoda draugams ir šeimai, o kai kurias jau testuoja klientės. Tik gerai susipažinusi su produktu ir įvertinusi, kam jis tinka bei kam gali netikti, stilistė sprendžia, ar jį rinktis. Jei priemonė jai nepatinka, ji jos nerekomenduoja.

Nors kelionė buvo susijusi su grožio industrija, naujų šukuosenų idėjų I. Bagdonaitė teigia neparsivežusi. Jai į akis krito žmonių ūgis, tamsūs plaukai ir panašūs išvaizdos bruožai – per kelias dienas daugelį žmonių buvo sunku atskirti.

Dažniausiai ji matė tamsius plaukus, kai kuriuose – rausvų ar šokoladinių atspalvių. Tarp jaunimo pasitaikė ryškesnių įvaizdžių: itin šviesiai dažytų plaukų, pašviesintų antakių ir spalvingų šukuosenų.

Stilistės manymu, daugiau konkrečių idėjų būtų galėjusi pastebėti, jei kelionėje būtų turėjusi daugiau laiko keliauti po šalį.

Čempionatui ruošėsi pusmetį

Prieš išvykdama į Pietų Korėją I. Bagdonaitė dalyvavo pasaulio čempionate Paryžiuje. Tam ji ruošėsi maždaug pusmetį, o pristatyto kūrinio idėja per tą laiką ne kartą keitėsi.

Stilistė išbandė skirtingas formas ir ieškojo naujų sprendimų, tačiau rezultatas jos vis netenkino. Galiausiai ji nusprendė sugrįžti prie sau artimų gamtos ir gėlių motyvų.

Vienai kūrinio detalei kartais tekdavo skirti valandų valandas, visą dieną ar net savaitgalį. Nesėkmingi bandymai kainavo ne tik laiką – dalį panaudotų plaukų tekdavo išmesti ir darbą pradėti iš naujo.

I. Bagdonaitė sako, kad žiūrovai paprastai nemato ašarų, nevilties ir akimirkų, kai atrodo, jog kūrinio nepavyks užbaigti. Pasiruošimas pareikalauja vakarų ir savaitgalių, kurių nebelieka šeimai bei draugams.

Be darbo su plaukais, reikia pasirūpinti makiažu, drabužiais, kelionės bilietais, apgyvendinimu ir dalyvio mokesčiu. Vykstant su komanda, išlaidų atsiranda dar daugiau.

Vis dėlto kūryba stilistei suteikia stiprių emocijų. Nors pavargusi ji kartais klausia savęs, kam vėl ryžosi tokiam darbui, kūrybinį procesą vadina savotiška meditacija. Užbaigusi kūrinį taip, kaip buvo sumaniusi, ji jaučia euforiją ir džiaugiasi rezultatu.

Rami atrodė tik iš šalies

Čempionato metu jaudulio nepavyko išvengti net po kelis mėnesius trukusio pasiruošimo. I. Bagdonaitė stengėsi susikaupti, nusiraminti ir įgyvendinti tai, ką buvo suplanavusi.

Nors aplinkiniai vėliau sakė, kad ji atrodė rami, pati stilistė prisipažįsta, jog viduje išgyveno didžiulę įtampą. Jai teko kovoti ne tik su jauduliu, bet ir su stipria konkurencija bei abejonėmis.

Susikaupti padėjo kitų Lietuvos atstovų ir KIGSA vadovės Jolantos Mačiulienės palaikymas. I. Bagdonaitė vertina tai, kad kolegos sugeba konkuruoti, tačiau kartu vieni kitus padrąsina ir palinki sėkmės.

Į čempionatus stilistę labiausiai traukia kūrybos procesas ir galimybė pristatyti savo darbą. Ji sako, kad jos kūrinys jai pačiai yra gražiausias, nes būtent toks, kokio norėjo.

Kitais metais I. Bagdonaitė planuoja padaryti pertrauką nuo pasiruošimo čempionatui ir daugiau laiko skirti atostogoms. Vienas jos planų – sugrįžti į Pietų Korėją ilgesnei kelionei, kad galėtų geriau pažinti šalį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *