Kaune tvarkomoje Švenčiausio Sakramento bažnyčioje archeologai aptiko radinių, pranokusių net didelę patirtį turinčių specialistų lūkesčius. Nuėmus grindis, rasti iki šių dienų išlikę palaikai, galvos apdangalai ir nuometas. Tačiau dėl netikėtų atradimų būtina tęsti tyrimus, koreguoti projektą ir ieškoti papildomo finansavimo.
Viename kape aptiktas gerai išsilaikęs odinis galvos apdangalas, apsiūtas juodu šydu ir nuometėliu. Juodo gipiūro šydas leidžia manyti, kad palaidota moteris. Archeologas Simonas Sprindys spėja, jog tai galėjo būti XVII amžiaus Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta.
Šis kapas įrengtas itin garbingoje vietoje – priešais centrinį altorių, pirmoje eilėje. Tai rodo, kad palaidota moteris buvo išskirtinė miestietė. Pasak S. Sprindžio, Paulius Vinogrodzkis už žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų – istoriniuose šios bažnyčios duomenyse tai vienas brangiausių palaidojimų.
Po grindimis – XVII–XVIII amžiaus Kauno diduomenės pėdsakai
Kiek toliau archeologai aptiko dar vieną neįprastai gerai išlikusį palaidojimą. Kape rasti drabužiai atrodė tarsi būtų kabėję spintoje, nors po žeme išbuvo apie 300 metų. Vyriškis palaidotas vilkint Abiejų Tautų Respublikos šlėktų pamėgtu vilnoniu žiuponu. Specialistai teigia galintys įžiūrėti net jo plaukus ir ūsus.
Kasinėjimai atskleidė, kad po bažnyčios grindimis slypi XVII–XVIII amžiaus Kauno diduomenės palaikai. Archeologas S. Sprindys mano, kad gerą jų būklę galėjo lemti po bažnyčia esantys rūsiai ir dėl jų susiformavęs gana sausas mikroklimatas.
Specialistus nustebino ir tai, kad sovietmečiu klojant naujas grindis palaidojimai nebuvo suardyti. Tarp rastų kriptų aptikta ir tokia, apie kurios egzistavimą anksčiau nebuvo jokių duomenų.
Menotyrininkams svarbūs ir kiti radiniai: ant sienų išlikę unikalūs piešiniai bei senojo barokinio altoriaus marmuro fragmentai. Menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė paaiškino, kad iš altoriaus šiandien išlikusios tik mensos – pagrindas, vadinamas Dievo stalu, ant kurio aukojamos šventosios Mišios. Likusi dalis buvo sunaikinta caro laikais, kai pastate įrengta cerkvė.
Architektė Asta Prikockienė sakė, kad pastatas, ilgą laiką buvęs nutildytas, dabar tarsi pradėjo kalbėti. R. Valinčiūtė-Varnė pabrėžė, jog iš naujo atrandama Kauno Dominikonų bažnyčia, kuri buvo ištrinta iš miesto žemėlapio ir atminties, nors kadaise pasitikdavo iš Vilniaus atvykstančius žmones.
Netikėti radiniai pareikalavo papildomų lėšų
Atradimai tapo iššūkiu Kauno arkivyskupijai, kuri rūpinasi bažnyčios tvarkymu. Tyrimus būtina tęsti, o tam reikia mažiausiai 200 tūkst. eurų. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas teigė, kad šios išlaidos nebuvo numatytos, nes tokių radinių niekas negalėjo prognozuoti.
Anksčiau buvo skaičiuojama, kad remontas kainuos 1,5 mln. eurų. Dabar papildomo finansavimo arkivyskupija ketina prašyti Kauno savivaldybės, taip pat planuoja kreiptis į Kultūros ministeriją.
Neaišku ir tai, ar darbus pavyks užbaigti per numatytus dvejus metus – tokį terminą diktuoja Europos Sąjungos finansavimo sąlygos. A. Prikockienė teigė, kad, atsižvelgiant į radinius, projektą teks koreguoti, kad atrastos vertybės būtų išsaugotos.
K. Kėvalas pripažino, kad arkivyskupijai dar teks spręsti, kaip įveikti netikėtai kilusį iššūkį. Tikimasi, jog atnaujinta Švč. Sakramento bažnyčia bus skirta ne tik tikintiesiems, bet ir meniniams projektams.
