Saulės ir vėjo elektrinių daugėja: ministerija numatė, kiek išaugs elektros kaupiklių galia

Augant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, Lietuvai reikės daugiau elektros sistemos lankstumo. Energetikos ministerija siūlo nustatyti tikslą, kad iki 2030 metų šalyje įrengtų elektros kaupiklių galia siektų 3,16 gigavato (GW), o iki 2035-ųjų padidėtų iki 3,67 GW.

Ministerija įregistravo iniciatyvą, kuria siūloma patvirtinti orientacinius atsinaujinančių energijos išteklių suteikiamo lankstumo tikslus 2030–2035 metų laikotarpiui.

Spalio mėnesio duomenimis, prie Lietuvos elektros tinklų buvo prijungta 1,14 GW kaupiklių galios. Iš šio kiekio 0,86 GW teko perdavimo tinklui, o 0,28 GW – skirstomajam tinklui.

Projekte taip pat numatoma, kad 2030 metais paklausos valdymo priemonių pajėgumai pasiektų 75 megavatus (MW). Spalį jų rinkoje buvo vos 1 MW. Iki 2035 metų bendrus šių priemonių pajėgumus siekiama padidinti iki 675 MW.

Jungčių su kitomis valstybėmis ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumai, ministerijos vertinimu, 2030 metais turėtų išaugti nuo 1,7 iki 2,04 GW. 2035 metais šis rodiklis turėtų pasiekti 2,54 GW.

Numatyti tikslai paremti „Litgrid“ Lankstumo poreikio vertinimo ataskaitoje aprašytu „lėtesnės transformacijos scenarijumi“. Jame teigiama, kad didžiausias elektros gamybos ribojimo poreikis būtų nuo 9 iki 15 valandos, kai saulės elektrinės pagamina daug perteklinės energijos, kurios sistema nepajėgia visiškai absorbuoti. Pagal šį scenarijų vakarais ir naktimis gamybos ribojimų beveik nereikėtų.

Ministerijos teigimu, toks scenarijus pasirinktas atsižvelgiant į šiuo metu rinkoje pastebimą lėtesnę saulės ir vėjo elektrinių plėtrą. Vertinant tikslus taip pat atsižvelgta į baterijų vystymosi tempus, perteklinės elektros gamybos ribojimus, didėjantį elektrifikavimą bei skirstomojo ir perdavimo tinklų lankstumo poreikius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *