Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai teigia, kad bendruomenėje kilo didelis nerimas dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų nustatyti nauji ribojimai religinėms bendruomenėms. Dėl to parapijiečiai ketina kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad dėl šių projektų nerimauja visa parapija. Jo teigimu, kyla grėsmė, kad iš žmonių gali būti atimta Bažnyčia ir dvasinė vertybė.
Dvasininkas pranešė šį sekmadienį sušauksiantis visuotinį parapijos susirinkimą. Po jo, kartu su parapijiečiais, planuojama kreiptis į Seimo vadovybę ir prašyti nestumti sprendimų, kurie, bendruomenės vertinimu, galėtų paveikti žmonių pilietines teises, tikėjimą ir jų vaikų laisvą gyvenimą.
Trakų vyskupas Ambrosijus pareiškė, kad šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią esą vykdomas puolimas. Jis pabrėžė, kad bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Pasak vyskupo, spaudimas Bažnyčiai reiškiasi per informacinę erdvę, teisines iniciatyvas ir dvasinį poveikį. Jis taip pat nurodė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra integrali Lietuvos visuomenės institucija, palaiko valstybės politiką ir kategoriškai pasisako prieš bet kokį karą, taip pat ir prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Autonomijos klausimas perduotas Sinodui
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupas Ambrosijus teigė, kad dėl savo teisinio statuso ir nepriklausomybės dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – ir paprašė autonomijos.
Šis klausimas jau buvo svarstytas Sinode, tačiau jo sprendimas priklauso nuo būsimo vyskupų susirinkimo. Kada konkrečiai bus priimtas sprendimas, kol kas nežinoma. Vyskupas pabrėžė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios bendruomenė neveikia prieš Lietuvą ar Europos Sąjungą.
Parlamentarai siūlo griežtinti sąlygas religinėms bendruomenėms
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siekiama tiksliau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Siūlomomis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisomis būtų numatyta, kad bendruomenė negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jos administracinis centras būtų susijęs su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos įstatymuose numatytos ribojamosios priemonės. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei religinės bendruomenės veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis siūloma ir aiškiau nustatyti, kokie juridiniai asmenys galėtų atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
Tyrime nagrinėtas Maskvos patriarchato vaidmuo
Trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame nagrinėtas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų pasitelkimas Kremliaus įtakai skleisti.
S. Šumylo, remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, tam tikrais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne tik religiniais, bet ir politiniais ar saugumo tikslais.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau jos išplatintame pranešime teigta, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Stačiatikių vyskupijos minimos nacionalinio saugumo vertinimuose
Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės sankcijomis.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas juos pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
2024 metų pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
