Apie maitinimą vienoje iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kavinių jau buvo rašyta anksčiau. Rudenį dar kartą apsilankęs šioje gydymo įstaigoje, apžvalgos autorius nusprendė įvertinti F korpuse veikiančią maitinimo vietą „La Santa“.
Autoriui užkliuvo pats įstaigos pavadinimas. Jo teigimu, „La Santa“ italų kalba reiškia „šventoji“, todėl jis suabejojo, ar valgyklai Santaros klinikose nebuvo galima parinkti lietuviško pavadinimo.
Apžvalgoje taip pat kritikuojama tai, kad dalis darbuotojų, aptarnaujančių lankytojus prie maisto dalinimo vietų, esą nesuprato lietuviškai ir prašė kalbėti rusiškai. Autorius kėlė klausimą, ar aptarnavimo srityje dirbantys žmonės neturėtų mokėti valstybinės kalbos.
Maisto vertinimas
„La Santa“ veikia savitarnos principu: lankytojai patys įsipila sriubos, pasirenka pagrindinį patiekalą ir garnyrą. Apžvalgos autoriaus vertinimu, kainos nėra didelės, tačiau jis nesuprato, kaip tiksliai buvo apskaičiuotas užsakymas, nes nepastebėjo patiekalų kainas skelbiančios iškabos.
Čekyje, jo teigimu, buvo nurodytas vienas garnyras, nors per dvi lėkštes jų buvo trys daržovių porcijos. Panašiai esą pasielgta ir su grybų padažu – vietoje dviejų porcijų apskaičiuota viena.
Valgykloje buvo daug žmonių, todėl rasti vietą prisėsti buvo sudėtinga. Dėl tos pačios priežasties autoriui nepavyko padaryti daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašų.
Užsisakęs itališką sriubą „Minestrone“, apžvalgos autorius tikėjosi joje rasti sezoninių daržovių ir makaronų. Daržovių, tarp jų cukinijos ir bulvių, sriuboje buvo, tačiau makaronų jis esą neaptiko nė vieno.
Jis taip pat rašė, kad vietoje šios sriubos mieliau būtų rinkęsis ukrainietiškus barščius, jei juose būtų buvęs bent vienas mėsos gabalėlis.
Iš trijų ragautų patiekalų geriausiai įvertinta „Ilgo kepimo sprandinė“. Mėsa, pasak autoriaus, buvo minkšta ir sultinga, todėl grybų padažo jai esą net nereikėjo. Šis patiekalas apžvalgoje pavadintas skaniu ir vykusiu.
Kur kas prasčiau įvertintas kiaulienos šnicelis. Tik pažvelgęs į čekį autorius suprato, kad tai buvo kiaulienos patiekalas, nes jo skonis, anot jo, labiau priminė sūdytą maltą darinį nei mėsą. Jis taip pat teigė nežinantis, kas tiksliai buvo sumalta į šnicelio masę.
Apžvalgos autorius svarstė, kad jei šnicelis su garnyru ir padažu kainavo 3,50 euro, tokia kaina galėtų paaiškinti jo kokybę. Didesnę sumą už šį patiekalą, jo nuomone, būtų netinkama prašyti.
Gėrimas taip pat nesužavėjo. Tikėjęsis kompoto, autorius paragavo, jo teigimu, vandeniu praskiesto sirupo, kuris sutraukė burną ir kuriam laikui prislopino skonio pojūčius.
Apžvalgą jis baigė teigdamas, kad Santaros klinikos yra Lietuvos medicinos „Šventovė“, todėl jų teritorijoje veikiančioje „Šventojoje“ neturėtų būti abejonių keliančių gėrimų ar šnicelių.
Autorius taip pat rašė, kad atsisakė minties paragauti žuvies maltinių. Jis svarstė, kokių asociacijų galėjo kilti paragavus šio patiekalo ir nežinant, kas į jį buvo sumalta.
„La Santa“ maistas įvertintas 3 balais iš 5. Apžvalgoje pažymėta, kad patalpose buvo švaru, tvarkinga ir jauku, tačiau maisto kokybei, autoriaus manymu, reikėtų skirti daugiau dėmesio. Jis taip pat siūlė gaminti tai, kas geriausiai pavyksta, o ne vaikytis madų.
Autorius pabrėžė, kad įstaigą vadina valgykla, nors viešai ji pristatoma kaip kavinė, nes čia vyrauja savitarna ir padėklų sistema.
Į apžvalgą sureagavo „La Santa“
Įstaigos veiklą pakomentavo VUL Santaros klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė. Ji teigė, kad Santaros klinikoms svarbi kokybė visose srityse, įskaitant pacientų ir darbuotojų maitinimą.
Anot jos, klinikos nusprendė ne tik pačios organizuoti pacientų maitinimą, bet ir įkurti vietą, kurioje darbuotojai, pacientai bei jų artimieji galėtų nebrangiai pavalgyti, pailsėti ir susitikti su kolegomis.
Kasdien „La Santa“ apsilanko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Čia veikia savitarna, o meniu kasdien keičiasi. Lankytojai gali rinktis mėsos, vegetariškus ir veganiškus patiekalus. Santaros klinikų darbuotojams taikoma 20 proc. nuolaida, o kompleksiniai pietūs jiems kainuoja 3,60 euro.
Kavinės pavadinimą, pasak Jurgitos Juozaitytės-Markevičienės, rinko patys Santaros klinikų darbuotojai. Iš daugybės pasiūlymų daugiausia balsų gavo „La Santa“. Šis pavadinimas bendruomenei siejasi su Santaros klinikomis, Santariškėmis ir vieta, kurioje darbuotojai dirba.
Įstaigos atstovė taip pat paaiškino, kad joje dirba įvairių tautybių žmonės, tarp jų ir ukrainiečiai. Jos teigimu, klientai aptarnaujami lietuvių kalba, o darbuotojai tarpusavyje gali bendrauti ir kitomis kalbomis.
Kalbėdama apie maistą, atstovė nurodė, kad „Minestrone“ sriubos pagrindą sudaro daržovės, o papildomai dedami smulkūs „Orzo“, arba „Risoni“, makaronai, savo forma primenantys ryžių grūdelius. Ji neatmetė galimybės, kad dėl mažo dydžio jų sriuboje galėjo nepastebėti apžvalgos autorius.
Šnicelis, pasak įstaigos, gaminamas iš kiaulienos pagal patvirtintas technologines korteles. Atstovė svarstė, kad druska gaminyje galėjo pasiskirstyti netolygiai. Ji taip pat paneigė, kad gėrimui gaminti naudojami sirupai: teigiama, jog jis gaminamas iš citrusinių vaisių, cukraus ir virinto vandens.
Po apžvalgos „La Santa“ sulaukė ir teigiamų Santaros klinikų darbuotojų, pacientų bei lankytojų atsiliepimų. Žmonės dėkojo už maistą, kainas ir aptarnavimą, o kai kurie teigė, kad ši vieta jiems yra ne tik valgykla, bet ir erdvė atsikvėpti bei pabendrauti.
Įstaigos atstovė pripažino, kad viskas nėra tobula, tačiau pabrėžė pagarbos ir geranoriškumo svarbą. Pasak jos, klinikos siekia, kad „La Santa“ būtų prieinama, jauki ir bendruomenę telkianti vieta, kurioje žmonės galėtų kokybiškai bei nebrangiai pavalgyti.
