Šiemet transporto priemonėse jau kilo 835 gaisrai, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo užregistruota 743, todėl šiemet tokių gaisrų padaugėjo 12,4 procento. Transporto priemonių gaisrai sudaro 11,4 proc. visų gaisrų.
Per šiuos gaisrus buvo sunaikintos arba apgadintos 689 transporto priemonės: 125 visiškai sunaikintos, o 564 – sugadintos. Lengvieji automobiliai sudarė didžiąją dalį – 74,4 procento. Iš viso degė 512 lengvųjų automobilių, 43 traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika, 33 autobusai, troleibusai ir mikroautobusai bei 31 krovininis automobilis. Liepsnos taip pat apėmė ir kitų rūšių transporto priemones.
Ugniagesiams pavyko išgelbėti 26 transporto priemones.
Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas Markas Daukševičius nurodo, kad dažniausiai automobiliuose užsiliepsnoja dėl elektros instaliacijos gedimų, avarinio elektros prietaisų darbo režimo, kuro tiekimo sistemos sutrikimų, stabdžių, ratų pakabos ar guolių gedimų. Prie gaisro taip pat gali prisidėti degių medžiagų ir skysčių užsidegimas nuo įkaitusių paviršių.
Vienas dažniausių rizikos šaltinių – netvarkinga elektros instaliacija. Pažeista laidų izoliacija, susidėvėję kontaktai, netinkamai sumontuota papildoma elektros įranga ar per daug apkrautos grandinės gali sukelti trumpąjį jungimą ir stiprų įkaitimą. Tuomet gali užsidegti laidų izoliacija, plastikinės detalės bei kitos degios automobilio dalys.
Pavojų kelia ir nesandari kuro tiekimo sistema. Susidėvėjus žarnelėms, atsiradus nesandarioms jungtims ar mechaniniams pažeidimams, gali ištekėti benzinas arba dyzelinas. Patekę ant įkaitusių variklio ar išmetimo sistemos dalių, degalai gali užsiliepsnoti.
Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl perkaitusių stabdžių, turbinos, guolių ar kitų mechaninių komponentų. Riziką didina nekokybiškai atliktas remontas, prastos atsarginės dalys ir savavališkai įrengta papildoma elektros įranga, neatitinkanti saugos reikalavimų.
Elektromobilių gaisrus gesinti ypač sudėtinga. Baterijose dėl mechaninių pažeidimų, perkaitimo ar vidinių gedimų gali prasidėti šiluminės reakcijos ir kilti gaisras. Net liepsną užgesinus, išlieka pakartotinio užsidegimo tikimybė.
Gaisrą gali sukelti ir neatsargus žmogaus elgesys: automobilyje laikomi degalai ar kiti degūs daiktai, rūkymas, nesaugus elektros prietaisų naudojimas bei bandymai pašalinti techninius gedimus nesilaikant saugumo reikalavimų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Ilgevičius atkreipia dėmesį, kad kibirkščiuojantys automobilio laidai ar kontaktai, salone tvyrantis degalų arba svylančio plastiko kvapas ir iš variklio, priekinio bamperio ar kitų automobilio dalių besiveržiantys dūmai gali reikšti, jog iki gaisro liko labai nedaug.
Jo teigimu, gedimą gali signalizuoti ir netikėtai pradėję mirgėti arba išsijungę automobilio elektros prietaisai. Pastebėjus tokius požymius, jų ignoruoti negalima – gedimus turėtų nustatyti ir pašalinti kvalifikuoti specialistai.
Šaltuoju metų laiku automobilio elektros sistemai tenka didesnė apkrova, nes dažniau naudojami stiklo valytuvai, šildymas ir kiti prietaisai. Dėl to gali pradėti kaisti bei degti laidų izoliacija, o nuo jos – ir kitos degios transporto priemonės dalys.
S. Ilgevičius taip pat perspėja, kad nuo šalčio gali sutrūkti senos guminės žarnelės, o ant variklio išsilieję degalai gali užsidegti. Rizikingas gali būti ir automobilio užvedimas naudojant kitos transporto priemonės akumuliatorių, ypač nesilaikant gamintojo nurodymų arba naudojant pažeistus laidus. Užšalus degalams, jų negalima atšildyti atvira ugnimi – toks bandymas gali baigtis automobilio gaisru.
Kadangi Lietuvoje eksploatuojama nemažai senesnių automobilių, pareigūnas ragina reguliariai tikrinti jų techninę būklę.
