Žemdirbių organizacijos kritikuoja 2027 metų valstybės biudžeto projekte žemės ūkiui numatytą finansavimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad projekte nepakanka lėšų strateginėms sektoriaus problemoms spręsti. Vis dėlto papildomo finansavimo organizacija kol kas neprašo – pirmiausia siūloma efektyviau panaudoti jau numatytus išteklius.
G. Špakauskas biudžeto projektą įvertino neigiamai ir teigė, kad jis nebuvo iki galo apgalvotas bei parengtas. Pasak jo, nors žemės ūkis pripažįstamas strategine šaka, svarbu, ar toks statusas bus pagrįstas konkrečiais darbais.
Šią savaitę Vyriausybės pateiktam valstybės biudžeto projektui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
LŪS vadovo teigimu, Žemės ūkio ministerija siekia didesnio finansavimo, tačiau Vyriausybės dėmesio stinga ilgalaikėms investicijoms. Jos, pasak jo, padėtų ūkiams geriau pasirengti ekonominėms ir klimato krizėms.
G. Špakauskas pabrėžė kalbantis ne apie tiesioginę paramą nuo krizių nukentėjusiems ūkininkams, o apie strateginius sprendimus, tokius kaip melioracija ir kitos priemonės, ateityje padėsiančios valdyti rizikas. Jo vertinimu, tam reikėtų papildomų nacionalinio biudžeto lėšų, tačiau panašu, kad jų skirta nebus.
Jis įspėjo, kad per mažos investicijos į žemės ūkio atsparumą ilgainiui gali turėti įtakos ne tik ūkininkų pajamoms, bet ir vartotojams tenkančioms maisto kainoms.
LŪS pirmininkas priminė, kad šiemet sektorius susidūrė su ekstremaliąja situacija, energetikos iššūkiais ir pieno sektoriaus problemomis. Jo teigimu, anksčiau įgyvendintos krizių valdymo priemonės galėjo sumažinti šių sunkumų poveikį.
Pasak G. Špakausko, dėl to žemės ūkis greičiausiai nežlugs, tačiau nepakankamas strateginių sričių finansavimas mažins galimybes sektoriui augti, stiprėti ir tapti atsparesniam.
Kol kas LŪS neketina kreiptis į Seimą ar Vyriausybę dėl papildomų pinigų. Organizacija daugiau dėmesio ketina skirti galimybėms taupyti ir perskirstyti jau numatytas lėšas.
Viena iš sričių, kurią būtų galima peržiūrėti, G. Špakauskas įvardijo žemės ūkio sektoriuje organizuojamus mokymus. Jo manymu, reikėtų iš naujo įvertinti jų poreikį ir finansavimą.
LŪS vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujame biudžete finansavimas beveik visoms sritims didinamas, o kartu auga ir skola. Todėl, jo vertinimu, žemės ūkiui prašyti dar daugiau pinigų ir didinti valstybės skolą būtų netikslinga. Jo teigimu, jau numatytose lėšose yra sričių, kuriose galima sutaupyti ir pinigus perskirstyti teisingiau.
ŽŪR ragina iš naujo įvertinti prioritetus
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė taip pat teigia, kad 2027 metų biudžeto projekte numatytas finansavimas neatitinka Žemės ūkio ministerijos įvardytų sektoriaus poreikių.
Ministerijos duomenimis, papildomai žemės ūkiui reikėtų apie 350 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte numatyta tik 9,78 mln. eurų.
A. Pabedinskienės vertinimu, toks skirtumas rodo, kad būtina iš naujo peržiūrėti sektoriaus finansavimo prioritetus. Prieš skiriant papildomas lėšas, jos teigimu, reikėtų nustatyti, kurioms sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę.
ŽŪR vadovė išskyrė ūkių atsparumą klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių gyvybingumą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą ir investicijas į konkurencingumą.
Ji ragina ministeriją ir žemdirbių organizacijas kartu įvertinti, kur finansavimo stoka labiausiai kelia pavojų ūkių veiklos tęstinumui.
A. Pabedinskienės teigimu, nepadengus svarbiausių poreikių, daliai ūkių gali būti sunkiau planuoti investicijas ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Ilgainiui tai galėtų paveikti ir darbo vietų išsaugojimą kaimo vietovėse.
ŽŪR pirmininkė palankiai įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą nepritarti biudžeto projektui. Vis dėlto ji pabrėžė, kad toliau svarstant finansavimą būtina įtraukti žemdirbių organizacijas.
Jos teigimu, komiteto sprendimas yra aiškus signalas, kad žemės ūkio finansavimo klausimams reikia daugiau dėmesio ir išsamesnių diskusijų.
A. Pabedinskienė tikisi, kad Seime svarstant biudžetą bus atsižvelgta į sektoriaus argumentus, o galimi finansavimo pakeitimai bus grindžiami realiais žemdirbių poreikiais.
Kaip skelbė ELTA, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, sektoriui trūksta apie 350 mln. eurų papildomo finansavimo, tačiau biudžeto projekte numatyta skirti tik 9,78 mln. eurų.
