Autobusai ir troleibusai šiandien daugeliui vilniečių yra įprasta kasdienybės dalis. Viešasis transportas dažnai pasirenkamas todėl, kad leidžia keliauti greičiau ir pigiau nei automobiliu ar pėsčiomis. Vis dėlto šios sistemos istorija slepia ne vieną netikėtą faktą.
Apie Vilniaus viešojo transporto raidą televizijos laidoje „Verta žinoti“ pasakojo istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.
Prieš autobusus keleivius vežiojo vežikai
Šiandien viešasis transportas paprastai apibrėžiamas kaip transporto priemonė, važiuojanti nustatytu maršrutu, sustojanti konkrečiose stotelėse ir kursuojanti pagal tvarkaraštį. Tokia sistema Vilniuje atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje.
Iki tol keleivių pervežimu rūpinosi vežikai. Pasak V. Liepuonio, jų paslaugos mieste buvo teikiamos nuo pat Vilniaus atsiradimo. Viename pirmųjų miesto paminėjimų – Brauno atlase – minimi totorių vežikai, gabenę krovinius.
XX amžiaus pradžioje Vilniuje vežikų buvo maždaug 900. Pagrindinė jų užduotis buvo nugabenti keleivį iš vienos vietos į kitą.
Pradėjus kursuoti autobusams, valdžia ne kartą bandė nustatyti keleiviams tinkamą kainodarą. Iš pradžių bilietai buvo sąmoningai labai pigūs, tačiau, istoriko teigimu, tik lenkams suformavus įprastą transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis atsirado stabilesnė tvarka.
Tuo metu viena kelionė kainuodavo apie trečdalį dienos atlyginimo. Dėl to nemaža dalis miestiečių rinkdavosi eiti pėsčiomis, nes Vilnius buvo palyginti nedidelis, o kelionė viešuoju transportu – itin brangi.
Pasak V. Liepuonio, gerai išplėtotas, efektyvus ir plačiai prieinamas viešasis transportas sostinėje susiformavo daugiausia po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.
Tramvajaus neatsiradimą istorikas juokais sieja su apiplėšimu
Laidoje istorikas juokavo, kad dėl Vilniuje neatsiradusio tramvajaus galima kaltinti lenkus. 1908 metais Bezdonių geležinkelio stotyje įvyko vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų.
Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės pradėjo susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su apsauga ir pagrobė 200 tūkst. rublių. Iš 14 nusikaltime dalyvavusių plėšikų mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais arba užėmė kitas aukštas pareigas.
Per Bezdonis į Vilnių gabenti pinigai buvo skirti tramvajaus statyboms. Tiesa, ši versija pateikiama kaip humoristinis paaiškinimas, o tikrąją tramvajaus nebuvimo priežastį istorikas aiškina miesto dydžiu ir pramonės raida.
Jo teigimu, Vilnius niekada neprilygo Varšuvai ar Rygai. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramonės miestas. Jo pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų, sparčiai plėtėsi gyvenamieji rajonai, todėl augo susisiekimo poreikis ir galimybės į jį investuoti. Taip mieste atsirado tramvajus, išlikęs per visą jo istoriją.
Vilniuje pramonė pradėjo augti vėliau, todėl nebuvo susiformavęs nei toks didelis poreikis, nei pakankami finansiniai ištekliai plačiam tramvajaus tinklui.
Metro idėjai Vilniuje trūksta gyventojų
Nors sostinės gyventojai dažnai skundžiasi spūstimis ir norėtų metro, Vilniaus eismo problemos, pasak pašnekovo, neprilygsta situacijai Briuselyje ar kituose didžiuosiuose miestuose.
Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o tokio gyventojų skaičiaus, istoriko vertinimu, nepakanka metro projektui rimtai svarstyti. Metro poreikis paprastai atsiranda miestui peržengus bent milijono gyventojų ribą ir ieškant greitesnio susisiekimo sprendimų.
Be didžiulių statybos išlaidų, valdžiai tektų atsižvelgti ir į Vilniaus archeologinį paveldą bei po žeme slypinčias istorines vertybes.
Laida rodoma kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ją galima žiūrėti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
