Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje verslo atstovai paragino nekeisti Trišalėje taryboje pasiekto susitarimo dėl platformose dirbančių žmonių teisių.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas E. Ruželė pabrėžė, kad kompromisas yra labai trapus. Jo teigimu, vertinant siūlomus pakeitimus būtina nagrinėti visą jų paketą, nes tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai derybose diskutavo ir darė nuolaidų. Todėl, anot jo, nederėtų vieno kriterijaus vertinti kaip atskiro klausimo.
Projektais siūloma aiškiau nustatyti platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą, įtvirtinti sankcijas už netinkamą darbo santykių kvalifikavimą ir numatyti papildomų reikalavimų darbdaviams. E. Ruželė teigė, kad Trišalėje taryboje buvo pasiektas trapus kompromisas, todėl komitetas raginamas pritarti visam pakeitimų paketui.
LVK atstovas taip pat pažymėjo, kad verslui reikės laiko pasirengti ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Tokiai pozicijai pritarė ir konservatorius, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Jis ragino svarstant projektus atsižvelgti į Trišalėje taryboje jau vykusias diskusijas ir laikytis ten suderintų sprendimų.
Profesinė sąjunga: siūloma tvarka gali apsunkinti įrodinėjimą
Lietuvos platformų darbuotojų profesinei sąjungai atstovaujanti teisininkė Emilija Švobaitė kritikavo siūlomą darbo santykių nustatymo mechanizmą. Jos vertinimu, jis gali apsunkinti platformose dirbančių žmonių galimybes įrodyti, kad juos su platformomis sieja darbo santykiai.
Pagal projekte numatytą tvarką reikėtų įrodyti pavaldumą ir dar bent vieną papildomą kriterijų. Profesinė sąjunga siūlo jungtuką „ir“ pakeisti žodžiu „arba“.
E. Švobaitė nurodė, kad jau dabar darbuotojai kreipiasi į teismus, siekdami, jog jų santykiai su platformomis būtų pripažinti įprastais darbo santykiais. Jos teigimu, reikalavimas įrodyti pavaldumą ir bent vieną papildomą kriterijų ne palengvintų, o apsunkintų šį procesą.
Teisininkės teigimu, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja nustatyti konkrečių kriterijų darbo santykiams atpažinti. Ji taip pat įspėjo, kad dėl sparčios technologijų kaitos šiandien įtvirtinti kriterijai ateityje gali nebeatitikti realybės.
E. Švobaitė aiškino, kad šiuo metu vertinama, kaip platformos veikia šiandien, tačiau įmonėms pritaikius naujas priemones pavaldumas gali pasireikšti kitais būdais, nei numatoma svarstant įstatymo projektą.
Ministerija akcentuoja sąlygų ir duomenų apsaugos gerinimą
Seimui pristatydama teisės aktų pakeitimus viceministrė A. Putk nurodė, kad jais į Lietuvos teisę ketinama perkelti Europos Sąjungos direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.
Numatoma tiksliau reglamentuoti platformų darbuotojų užimtumo statuso nustatymą, sustiprinti jų asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti algoritminio valdymo skaidrumą.
Pagal siūlomą reguliavimą platformos turėtų informuoti dirbančiuosius apie naudojamas algoritminio valdymo sistemas, o jų sprendimus periodiškai turėtų peržiūrėti žmogus.
Viceministrė taip pat pateikė Vilniaus universiteto duomenis: platformose dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje nuo 47 tūkst. 2013 metais išaugo iki 141 tūkst. 2024 metais.
