Lietuvos kariuomenė Pabradėje atidarė naują poligoną „Vanagas“, skirtą bepiločių orlaivių ir antidroninių sistemų bandymams. Krašto apsaugos ministras teigia, kad į šią erdvę bus kviečiamos įmonės, galėsiančios išbandyti savo prototipus, o vėliau jų sprendimai galėtų būti pritaikyti šalies gynyboje.
Vis dėlto technologijas kuriantys verslai pripažįsta susiduriantys su kliūtimis: kariuomenė jų gaminių dažnai neįsigyja, o viešieji pirkimai gali užtrukti taip ilgai, kad iki sprendimo priėmimo technologijos jau būna pasenusios.
Pabradėje skraidė dronai
Naujajame poligone surengtos Lietuvos kariuomenės vienetų bepiločių orlaivių taktinės varžybos. Kariai čia mokėsi valdyti dronus, aptikti taikinius, įveikti kliūtis ir veikti skirtingose vietovėse.
Karys savanoris Salvijus Vykertas pasakojo, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas praktiniam valdymui ir taktiniam skrydžiui.
Kariuomenė tikisi, kad „Vanage“ bepiločių orlaivių bandymai vyks dažniau ir taps profesionalesni. Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Žilvinas Gaubys teigė, kad poligono kūrimas pareikalavo daug laiko ir pastangų, todėl jo atidarymą prilygino ankstyvoms Kalėdoms.
Per pirmąją demonstraciją kariuomenė aptiko imituojamą priešo droną, perėmė jo valdymą ir jį sunaikino. „Vytis Tech“ vadovo Šarūno Stanislovėno teigimu, dronas perėmėjas prie taikinio priartėja maždaug 200–300 metrų atstumu, o tuomet kontrolę perima dirbtinis intelektas.
„Žvirblis“ – greitas lietuviškas sprendimas
„Vanagas“ bus atviras įvairių prototipų bandymams. Jame galės dirbti įmonės, kuriančios bepiločius orlaivius ir antidronines sistemas. Lietuviškų sprendimų verslas pristatė per Pabradėje vykusią Dronų dienos parodą.
Parodoje parodytas nedidelis, tačiau galingas dronas „Žvirblis“. Didžiausias jo pranašumas – greitis: jis gali skrieti 400 km/h. Šiuo metu į Lietuvą įskrendančių dronų naikinimui gali būti pasitelkiami NATO naikintuvai, o vienos jų raketos kaina gali siekti milijoną eurų. Tuo metu „Žvirblis“ tokį droną galėtų numušti už maždaug 5 tūkst. eurų.
Įmonių atstovai sako, kad nors valstybė viešai ragina bendradarbiauti, reali parama kol kas ribota: prototipų kūrėjams neskiriama pakankamai lėšų, jų gaminiai neperkamos, o pirkimo procedūros yra pernelyg lėtos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad dronų sritis tebėra nauja tiek Europai, tiek visam pasauliui. Jo teigimu, dabar investavus į šią kryptį ateityje būtų galima susikurti reikšmingą rinkos dalį.
Lietuvos įmonės pristatė ne tik ore veikiančius dronus, bet ir antžemines bei jūrines bepilotes sistemas. Tarp eksponatų buvo ir vadinamuoju lietuvišku „Shahed“ vadinamas aparatas, galintis nuskristi toliau ir gabenti didesnį svorį.
Kūrėjai teigia daug patirties perimantys iš Ukrainos. Naujausiuose sprendimuose taip pat naudojamas dirbtinis intelektas.
„Mainline“ vadovas Audrius Zujus pasakojo, kad bendrovė kuria programinę įrangą, leidžiančią vienu metu valdyti didelius dronų spiečius, stebėti žmonių buvimo vietą ir veiksmus, analizuoti vaizdą bei koordinuoti pajėgas.
