Priglaudė kaimyną, o pats atsidūrė teisiamųjų suole: vieno žmogaus diagnozės teismą pasiekė visiškai pasikeitusios

Dešimtmečius trukusi Kėdainių rajono ūkininko Vaidoto Z. ir jo kaimyno A. K. istorija iš pagalbos bei bendro gyvenimo virto sudėtinga baudžiamąja byla. Vaidotas Z. daugiau nei dešimtmetį kaimyną priėmė gyventi, jį maitino ir prižiūrėjo, tačiau vėliau pats tapo kaltinamuoju. Tuo metu A. K. valstybės institucijos buvo nustačiusios visišką bejėgiškumą, sunkią demenciją ir vos 15 proc. darbingumo lygį. Vis dėlto baudžiamojoje byloje jo parodymai tapo svarbia kaltinimo dalimi.

Dar daugiau klausimų sukėlė teismo psichiatrų ekspertizė. Joje nenustatyta demencija ar įgyta silpnaprotystė – konstatuotas tik lengvas kognityvinis sutrikimas. Dėl šio neatitikimo kilo klausimų, kaip ankstesni medicininiai vertinimai dera su vėlesnėmis ekspertų išvadomis ir valstybės mokėtomis išmokomis.

Ūkininkas kaimynui atvėrė savo namų duris

Vaidotas Z. ir A. K. susipažino 2006 metais. Tuo metu ūkininkas turėjo didelį ūkį, augino avis ir laikė sportinius žirgus. Matydamas sunkiai gyvenantį kaimyną, jis pasiūlė jam darbo ir pagalbos.

A. K. buvo sunku vaikščioti po ankstesnio bandymo pasikarti, per kurį buvo pažeisti nervai. Vaidotas Z. jį pasamdė ganyti avis, o netrukus kaimynas apsigyveno ūkininko namuose. Pasak Vaidoto Z., dideliame, 13 kambarių name vietos netrūko, o A. K. šeima gyveno skurdžiai, todėl jis nusprendė padėti iš geros valios.

Po metų, ūkininkui pardavus sportinį žirgą, A. K., kaip teigė Vaidotas Z., pasisavino už jį gautus pinigus ir dingo. Ūkininkas vyrą surado po dviejų savaičių, tačiau pinigų šis jau neturėjo. Nors Vaidotas Z. svarstė kreiptis į policiją, galiausiai nusprendė susitarti, kad kaimynas padės skaldyti malkas, pjauti žolę ir atlikti kitus darbus.

2008 metais A. K. paprašė paskolinti pinigų neįgalumo dokumentams sutvarkyti. Vaidotas Z. davė jam 2 tūkst. litų ir nuvežė pas gydytoją į Kėdainius. Vėliau A. K. gavo neįgalumo grupę ir globos išmoką: tuo metu jam buvo mokama 800 litų globos išmoka bei 220 litų grupės išmoka – iš viso daugiau kaip 1 tūkst. litų per mėnesį.

Ūkininko namuose kaimynas praleido 12 metų

A. K. Vaidoto Z. namuose gyveno 12 metų. Jo kasdieniais poreikiais buvo rūpinamasi, o santykiai, pasak liudytojų, buvo panašūs į šeimos narių.

Ūkininko žmona teisme pasakojo, kad vyras kaimyno pagailėjo ir priėmė jį į namus. Dėl silpnos sveikatos A. K. ūkyje nedirbo, tik kartais pakūrendavo krosnį. Už gyvenimą, maistą ir drabužių skalbimą jis kas mėnesį mokėdavo 500 litų.

Kaimynai ir pažįstami taip pat tvirtino, kad A. K. ilgus metus gyveno Vaidoto Z. sodyboje, buvo prižiūrimas, maitinamas, prausiamas ir aprūpinamas drabužiais. Vienas liudytojas nurodė, kad Vaidotas Z. padėjo A. K. susitvarkyti pašalpų dokumentus, nes artimieji juo nesidomėjo.

Pats A. K. teisme pripažino, kad pas Vaidotą Z. jam buvo gerai. Jis sakė savanoriškai atidavęs ūkininkui banko kortelę ir dokumentus, nes ten jautėsi saugiau, o už gyvenimą ūkininko namuose nemokėjo – Vaidotas Z. pirkdavo maistą, cigaretes ir jį išlaikė.

Situacija pasikeitė, kai A. K. vėl pradėjo intensyviai vartoti alkoholį. Maždaug 2017 metais Vaidoto Z. žmona pareikalavo pasirinkti: nustoti gerti arba išsikraustyti. A. K. kelis kartus išvykdavo ir grįždavo, tačiau galiausiai nusprendė likti gyventi kitur.

Nors iš ūkininko namų jis išsikėlė, ryšys nenutrūko. A. K. ir toliau prašydavo Vaidoto Z. nuvežti jį į įvairias vietas, padėti apsipirkti ar sutvarkyti reikalus.

Po daugelio metų įsikišo artimieji

Konfliktas įsiplieskė 2022 metų sausio pradžioje, kai į kaimą buvo iškviesta televizijos laida „TV Pagalba“. Netrukus teisėsaugą pasiekė A. K. vardu pateiktas pareiškimas, kuriame teigta, kad Vaidotas Z. iš jo neteisėtai išviliojo daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Ūkininkui buvo pareikšti kaltinimai dėl 52 888,23 Eur vertės svetimo turto pasisavinimo pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir dokumentų pagrobimo arba neteisėto laikymo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

A. K. dukterėčia teigė, kad dėdė savanoriškai buvo perdavęs Vaidotui Z. asmens tapatybės ir banko korteles. Esą ūkininkas kas mėnesį turėjo atvežti pusę 100 eurų neįgalumo išmokos maistui, o kitą pusę pasilikti už nuvežimą į parduotuvę ar ligoninę.

Dukterėčia taip pat pripažino, kad dabar pati valdo A. K. finansus. Ji pasakojo, kad banko kortelė yra pas ją ir dėdę, tačiau bankomate pinigus iš esmės išima ji, o parduotuvėse kortelę priglaudžia taip pat pati.

A. K. parodymai teisme ne visuomet sutapo. Tačiau jis nurodė, kad gyvendamas pas Vaidotą Z. pinigų negaudavo ir jų nereikėjo, nes ūkininkas jį maitino, pirkdavo cigaretes ir kitus reikalingus daiktus. Po išsikraustymo jo banko kortelė atsidūrė dukterėčios rankose, kuri jam viską perka.

Vaidotas Z. kaltinimus atmetė. Jis teigė, kad 12 metų rūpinosi A. K., kartu su juo valgė iš vieno dubens ir niekada kortele nesinaudojo be jo valios.

Pirmasis teismas ūkininką išteisino

Pirmosios instancijos teismas, išklausęs abiejų pusių parodymus bei daugybę kaimynų, pažįstamų ir giminaičių, Vaidotą Z. visiškai išteisino.

Teismas nusprendė, kad tarp vyrų buvo susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji santykiai. A. K. mokėjo 500 litų, vėliau 150 eurų už maistą, skalbimą ir būsto šildymą. Jam buvo suteiktas kambarys, o Vaidotas Z. tvarkė dokumentus, vežiojo kaimyną ir padėdavo išsigryninti pinigus.

Teismas apskaičiavo, kad A. K. asmeninės išlaidos, įskaitant maistą, cigaretes ir alkoholį, siekė apie 360 eurų per mėnesį. Kartu su priežiūros mokesčiu per 116 mėnesių išlaidos sudarė daugiau kaip 59 150 eurų. Per visą laikotarpį A. K. gavo 64 471 eurą išmokų. Likę 5 321 euras, teismo vertinimu, galėjo būti panaudoti kurui, malkoms ir smulkiems pirkiniams. Taip pat pažymėta, kad valstybiniuose globos namuose tokio asmens išlaikymas būtų kainavęs mažiausiai 87 928 eurus.

Baudžiamoji byla buvo nutraukta išteisinimu, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o Vaidotui Z. iš valstybės lėšų priteista daugiau kaip 10 tūkst. eurų advokato paslaugoms.

Apeliacija sprendimą apvertė

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Rita Čivinskaitė pirmosios instancijos sprendimą apskundė. Apeliacinis teismas laikotarpį padalijo į dvi dalis: 2006 metų rudenį–2017 metų rugpjūtį, kai A. K. gyveno pas Vaidotą Z., ir 2017 metų rugsėjį–2021 metų gruodį, kai gyveno atskirai.

Teismas nusprendė, kad antruoju laikotarpiu Vaidotas Z. A. K. nebeprižiūrėjo, nors iš jo banko kortelės buvo išgryninta 24 tūkst. eurų. Įvertinus A. K. naudai patirtas 8 392,94 euro išlaidas, beveik 16 tūkst. eurų pripažinta pasisavinta suma.

Kadangi ji nesiekė naujos didelės vertės ribos – 400 MGL, arba 20 000 eurų, – veika perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Vaidotui Z. skirta 5 tūkst. eurų bauda, iš jo A. K. naudai priteista beveik 16 tūkst. eurų turtinės ir 2 tūkst. eurų neturtinės žalos bei 5 900 eurų advokato išlaidų.

Ankstesnis daugiau kaip 10 tūkst. eurų gynybos išlaidų priteisimas buvo panaikintas. Dėl kaltinimų, susijusių su kortele ir dokumentais pagal BK 215 ir 302 straipsnius, išteisinimas liko galioti.

Kasaciniame teisme gynybos argumentai sulaukė palaikymo

Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Vaidoto Z. advokatas Vaidas Paulauskas kasaciniame skunde teigė, kad buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai, kaltinimas pasirinktas selektyviai, o A. K. sveikatos būklė byloje vertinta prieštaringai.

Posėdyje bylą nagrinėjantis prokuroras pripažino, kad gynybos argumentai yra svarūs ir teisiškai pagrįsti. Jis neatmetė galimybės, kad byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo arba Vaidotas Z. galutinai išteisintas.

Galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo dar laukiama.

Medicininiai vertinimai byloje skiriasi kardinaliai

Bylą papildomų klausimų kelia A. K. sveikatos būklės vertinimai. 2008–2010 metais jam buvo nustatytas 15 proc. darbingumas ir diagnozė F02.8 – demencija sergant kitomis ligomis.

2010 metais MMSE testu jis surinko vos 2 balus iš 30, o Barthel indeksas siekė 20 balų. Tai buvo vertinama kaip gili demencija ir visiškas nesavarankiškumas, todėl nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

2023 metų pradžioje dokumentuose buvo įrašyta nepatikslinta demencija, sunkus pažintinių funkcijų deficitas, o MMSE rezultatas siekė 9 balus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė neterminuotą antrojo lygio specialiosios nuolatinės slaugos poreikį.

A. K. dukterėčia medicininiuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2021 metų pabaigos dėdė nesiorientavo įprastose situacijose, negalėjo pats nusiprausti, apsirengti, pasigaminti ir pavalgyti, pasiklysdavo namuose, nekontroliavo šlapinimosi bei tuštinimosi, atsukdavo dujų ir vandens čiaupus, būdavo agresyvus ir dažniausiai dezorientuotas visą parą.

Tačiau Vaidoto Z. gynėjui pavyko pasiekti, kad A. K. būtų atlikta stacionari teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė. 2024 metų ekspertizėje demencija ir įgyta silpnaprotystė nebuvo patvirtintos – nustatytas tik lengvas kognityvinis sutrikimas.

Ekspertizės metu A. K. surinko 25 MMSE balus. Tai gerokai skyrėsi nuo ankstesnių 2 ir 9 balų rezultatų. Ekspertai nurodė, kad jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jam sunkiau reikšti mintis žodžiais ir prisiminti svarbių gyvenimo įvykių datas.

Teismo psichiatrė-ekspertė S. Š. patvirtino, kad ekspertizės metu demencijos diagnozė nepasitvirtino ir nebuvo nustatyta sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo. Psichologė-ekspertė V. K. taip pat teigė, kad lengvas kognityvinis sutrikimas savaime nereiškia klaidingo realybės suvokimo.

Gynybos pasitelktas nepriklausomas ekspertas dr. Konstantinas Daškevičius savo išvadoje nurodė, kad žmogus, daugelį metų sergantis demencija ir turintis progresuojančių kognityvinių sutrikimų, pats negalėtų surašyti tokio pobūdžio pareiškimo dėl pinigų pasisavinimo ir suvokti jo esmės.

Dėl skirtingų vertinimų kilo klausimas, kaip asmuo, 2010 metais surinkęs 2, o 2023 metais – 9 MMSE balus, 2024 metais galėjo surinkti 25 balus. Vaidotas Z. teigė manantis, kad A. K. neįgalumas buvo gautas neteisėtai. Oficialūs tyrimai dėl galimo kyšio davimo iki šiol nebuvo atlikti, o, pasak teksto, galimam tokiam veiksmui galėtų būti taikoma senatis.

Institucijos tyrimo nepradėjo arba apie jį neinformavo

Vaidotas Z. kreipėsi į teisėsaugą ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Jis prašė atlikti neplaninį patikrinimą, įvertinti 2008, 2010 ir 2023 metų sprendimų pagrįstumą, palyginti juos su 2024 metų teismo ekspertizės išvadomis, panaikinti, jo manymu, neteisėtus sprendimus dėl slaugos išmokų ir perduoti medžiagą teisėsaugai dėl galimo sukčiavimo bei dokumentų klastojimo.

Agentūra Vaidoto Z. kreipimąsi gavo liepos mėnesį, tačiau atsakymo nepateikė. Žiniasklaidai susidomėjus situacija, atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas praėjus dviem dienoms po žurnalistų užklausos – maždaug po trijų mėnesių nuo kreipimosi.

Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyresnioji patarėja Aurelija Babinskienė nurodė, kad gavus skundą dėl kito asmens gali būti inicijuota neplaninė kontrolė, o nustačius galimai neteisėtus sprendimus – pradėtas tyrimas ir, esant teisiniam pagrindui, kreiptasi į kitas kompetentingas institucijas.

Vis dėlto nebuvo aiškiai atsakyta, ar patikrinimas dėl skirtingų A. K. sveikatos vertinimų pradėtas ir ar bus perskaičiuotos anksčiau mokėtos išmokos. Agentūra savo poziciją grindė asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Byloje lieka neatsakytų klausimų

Vaidotas Z. ne kartą kreipėsi ir į prokuratūrą, tačiau jo prašymai pradėti tyrimą buvo atmesti. Nurodyta, kad pareiškimus teikia nuteistas asmuo, galimai siekiantis apginti savo interesus baudžiamojoje byloje.

Ši istorija išryškino prieštaravimą tarp ankstesnių medicininių išvadų, valstybės institucijų sprendimų ir teismo ekspertizės. Vienoje institucijoje A. K. buvo vertinamas kaip visiškai nesavarankiškas, o baudžiamojoje byloje – kaip žmogus, galintis suprasti savo veiksmus ir pateikti reikšmingus parodymus.

Kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nepaskelbė galutinio verdikto, lieka neatsakyta, ar Vaidoto Z. nuteisimas gali būti grindžiamas žmogaus, kurio sveikatos būklė skirtingose institucijose įvertinta taip nevienodai, parodymais. Taip pat neaišku, ar valstybės institucijos tirs galimus neatitikimus tarp ankstesnių diagnozių, mokėtų išmokų ir 2024 metų teismo ekspertizės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *