Per pirmąsias šimtą Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės darbo dienų daugiausia neigiamos žiniasklaidos dėmesio teko finansų ministrui Taurimui Valiui, teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Tai parodė viešosios erdvės tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ analizė.
„Mediaskopo“ duomenų strategas Linas Spėčius teigė, kad šie ministrai buvo kritikuojami intensyviausiai ir ilgiausiai. Kritika buvo nukreipta į jų asmenybes arba sklido iš įtakingų šaltinių – prezidento, koalicijos partnerių ir kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
T. Valio reputacijai, pasak analizės, pakenkė dar formuojant Vyriausybę kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Kritikos sulaukė ir vėlyvas 2027 metų valstybės biudžeto projekto derinimas, ministro planai jo svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, biudžeto deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat konfrontacinis ministro bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdį labiausiai neigiamai paveikė konfliktas su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu. Ministrė taip pat susidūrė su profesinių sąjungų nepasitikėjimu dėl ilgai neišspręstų sistemos problemų.
R. Popovienės sunkumai, remiantis tyrimu, išryškėjo vasarą, kai buvo sprendžiama dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės dešimtokams panaikinimo. Vėliau tokį sprendimą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Rugsėjį neigiamą foną dar labiau sustiprino prezidento abejonės, ar ministrė realiai sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Jos reputaciją taip pat veikė ginčai dėl mokytojų atlyginimų ir informacija apie Raudondvario dvare dirbantį sutuoktinį.
Žiniasklaidoje palankiausiai vertinti trys ministrai
Palankiausias žiniasklaidos dėmesys per pirmąsias šimtą Vyriausybės darbo dienų teko ekonomikos ir inovacijų ministrui Edvinui Grikšui, energetikos ministrui Lukui Savickui bei užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.
E. Grikšo įvaizdį stiprino pranešimai apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų siekiančias investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas teigiamai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir sprendimų po rugpjūtį šalį užklupusios audros. Tarp tokių veiksmų buvo reikalavimas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) atlyginti gyventojų patirtus nuostolius, siūlytos kompensacijos ir vadinamasis „audrų paketas“.
K. Budrio įvaizdį formavo pastangos išsaugoti Jungtinių Valstijų karių rotaciją, parama Ukrainai, siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija. Kritika užsienio reikalų ministrui dažniau buvo susijusi su diplomatijos rezultatais, o ne su jo kompetencija.
Pagal paminėjimų skaičių pirmavo R. Kaunas
„Mediaskopo“ duomenimis, dažniausiai iš M. Sinkevičiaus kabineto narių žiniasklaidoje minėtas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – 6674 kartus. Toliau rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, sulaukęs 5140 paminėjimų, ir finansų ministras T. Valys, paminėtas 4908 kartus.
R. Kauno įvaizdis viešojoje erdvėje buvo vertinamas prieštaringiausiai. Teigiamą jo vertinimą stiprino Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, reputacijai pakenkė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir paaiškėjusios gyventojų perspėjimo spragos. Neigiamą įspūdį, anot analizės, dar labiau stiprino gynybinė ministro reakcija į kritiką.
M. Katelynas didelio matomumo sulaukė griežtai kalbėdamas apie migraciją ir sienos apsaugą. Tačiau jo įvaizdį silpnino konfliktas dėl buvusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo bei pareigūnų atlygio klausimas.
L. Spėčius pažymėjo, kad ministras gebėjo aiškiai išdėstyti politinius prioritetus, tačiau komunikacijos poveikį ribojo neatsakyti klausimai dėl priimamų sprendimų finansinio ir institucinio pagrįstumo.
Premjeras žiniasklaidoje minėtas kur kas dažniau
Analizuojamu laikotarpiu premjeras M. Sinkevičius buvo paminėtas 17 470 publikacijose – 2,5 karto dažniau nei daugiausia iš ministrų minėtas R. Kaunas.
Žiniasklaidoje ministras pirmininkas dažniausiai pristatytas kaip Vyriausybės sprendimų viešintojas ir ministrų darbo koordinatorius. Teigiamą jo įvaizdį kūrė komunikacija apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių išlaikymą bei bendradarbiavimą su NATO.
Neigiamą foną formavo planuojamas 3,8 proc. BVP siekiantis valstybės biudžeto deficitas, degalų kainų valdymas, jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo Raudondvario dvare istorija, užsitęsęs disertacijos vertinimas ir viešosios komunikacijos klaidos. Tarp jų buvo ir replika bendrapartietei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, dėl kurios premjeras turėjo atsiprašyti.
Per pirmąsias šimtą Vyriausybės darbo dienų Lietuvos žiniasklaidoje iš viso paskelbta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuose minėti premjeras ir ministrų kabineto nariai.
„Mediaskopo“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2026 m. liepos 14 d. iki spalio 21 d. Iš viso buvo išanalizuoti 45 448 pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.
