Negyjanti opa ar naujas darinys burnoje ne visada sukelia skausmą, tačiau tokių pakitimų ignoruoti nereikėtų. Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys pabrėžia, kad nors dauguma burnos pokyčių nėra piktybiniai, jų pobūdžio neįmanoma patikimai nustatyti vien pagal išvaizdą ar savijautą.
Gydytojas paaiškino, kokiais atvejais būtina kreiptis į specialistą, kaip atliekami tyrimai ir kodėl ankstyva diagnozė gali lemti mažesnės apimties gydymą bei didesnes galimybes išsaugoti kalbą ir rijimą.
Kokie burnos pokyčiai turėtų kelti nerimą?
Į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus negyjančią opą, pakitusią gleivinės spalvą, naujai atsiradusį darinį ar sukietėjimą. Taip pat svarbūs požymiai yra nepaaiškinamas kraujavimas, sutrikę liežuvio judesiai ar rijimas ir padidėjęs kaklo limfmazgis.
Dauguma tokių pakitimų nėra vėžiniai, tačiau tai galima patikimai nustatyti tik atlikus medicininį įvertinimą. Jei opa neužgyja per dvi savaites, ją turėtų apžiūrėti gydytojas. Konsultacijos reikėtų nedelsti ir tuomet, kai darinys didėja, kraujuoja ar yra sukietėjęs.
Ištyrimas pradedamas pokalbiu: gydytojas aiškinasi, kada pakitimas atsirado, kaip jis keitėsi ir kokie simptomai jį lydi. Vėliau apžiūrima bei apčiuopiama burnos gleivinė, liežuvis, burnos dugnas ir kaklo limfmazgiai. Prireikus burnaryklė ir gilesnės ryklės sritys apžiūrimos lanksčiu endoskopu.
Jeigu kyla įtarimų dėl piktybinio proceso, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Būtent šis tyrimas leidžia nustatyti pakitimo pobūdį. Vaizdiniai tyrimai parenkami atsižvelgiant į klinikinę situaciją ir padeda įvertinti, ar liga yra išplitusi.
Ankstyva diagnozė gali pakeisti gydymą
Gydymo pasirinkimui ir prognozei svarbūs naviko dydis bei jo išplitimas į kaklo limfmazgius. Anksti nustačius ligą, neretai pakanka mažesnės apimties operacijos, o daliai pacientų galima išvengti papildomo spindulinio ar chemospindulinio gydymo.
Tai reikšminga ne tik kontroliuojant ligą, bet ir siekiant išsaugoti kalbą, rijimą bei gyvenimo kokybę.
Navikas gali būti neskausmingas ir ankstyvoje stadijoje. Todėl žmogus kartais jį pastebi atsitiktinai arba nelaiko rimta problema. Skausmas nėra būtinas onkologinės ligos požymis, tad jo nebuvimas piktybinio proceso neatmeta.
Kas dažniau susiduria su burnos vėžio rizika?
Pagrindiniai burnos ertmės vėžio rizikos veiksniai yra tabako ir alkoholio vartojimas. Kartu šie veiksniai riziką didina ypač stipriai. Vis dėlto liga gali išsivystyti ir nerūkančiam bei alkoholio nevartojančiam žmogui.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad burnos ertmę reikėtų atskirti nuo burnaryklės. Žmogaus papilomos virusas, ypač 16 tipas, reikšmingai siejamas su gomurinių tonzilių ir liežuvio šaknies vėžiu, tačiau nėra pagrindinis burnos ertmės vėžio rizikos veiksnys.
Odontologas gali pastebėti įtartinus pakitimus
Reguliari odontologo apžiūra gali padėti anksčiau aptikti burnos gleivinės pokyčius. Vizito metu svarbu įvertinti ne tik dantis ir dantenas, bet ir liežuvį, burnos dugną bei kitą gleivinę. Pastebėjęs įtartiną darinį, odontologas pacientą nukreipia išsamesniam ištyrimui.
Vis dėlto planinė apžiūra nepakeičia konsultacijos dėl naujai atsiradusio simptomo. Jei burnoje atsirado negyjanti opa ar augantis darinys, nereikėtų laukti suplanuoto vizito.
Įtarimas dar nereiškia diagnozės, nes burnos pokyčius gali sukelti trauma, uždegimas ir kitos priežastys. Konsultacijos metu siekiama išsiaiškinti tikrąją problemą ir parinkti tolesnius veiksmus.
Jei pakitimas būtų piktybinis, delsimas gali sumažinti gydymo galimybes ir lemti didesnės apimties gydymą. Todėl į gydytoją verta kreiptis nelaukiant, kol darinys ims skaudėti ar trukdyti valgyti.
