Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema kol kas sunkiai įsisavina gynybai skiriamas lėšas. Pasak jo, projektai įgyvendinami per lėtai, o institucijoms trūksta lankstumo mokantis iš Ukrainos patirties ir bendradarbiaujant su šia šalimi.
Penktadienį naujienų portalui „15min“ paskelbtame interviu šalies vadovas pripažino, kad sistema sunkiai susidoroja su iššūkiu, kurį kelia daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
G. Nausėda pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė šiuo metu nėra panaudojusios nė pusės šiemet gynybai numatytų lėšų.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas sudaro 4,8 mlrd. eurų – tai yra 5,38 proc. BVP.
Prezidentas taip pat kritikavo laiką, praeinantį nuo projekto sumanymo iki jo įgyvendinimo. Jo vertinimu, Lietuva negali sau leisti procesų, trunkančių dvejus ar dvejus su puse metų, nes nedraugiškoms valstybėms neįmanoma paaiškinti, kad šalis dar nespėjo pasirengti.
Institucijoms trūksta ryžto perimti Ukrainos patirtį
Pasak valstybės vadovo, ne tik kariuomenei sunku greitai ir tiksliai suformuluoti savo poreikius, bet ir institucijoms – juos įgyvendinti.
G. Nausėda teigė abejojantis, ar Lietuvos institucijos iš tiesų pakankamai nori mokytis iš Ukrainos. Jo manymu, dalį darbuotojų gali stabdyti baimė prisiimti riziką ir vėliau dėl galimų pažeidimų susidurti su baudžiamąja atsakomybe.
Prezidento vertinimu, siekdami apsisaugoti nuo asmeninės atsakomybės, žmonės kartais slepiasi už kolektyvinio sprendimų priėmimo ir taip dar labiau užtęsia procesus.
Tokio elgesio pavyzdžiu šalies vadovas nurodė nevykdomą Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendros dronų gamybos.
Iš pradžių G. Nausėda svarstė, kad susitarimą gali stabdyti Ukrainos nenoras dalytis technologijomis ar išduoti eksporto licencijas. Tačiau pastaruoju metu jis labiau linkęs manyti, kad problema susijusi su Lietuvos institucijų nerangumu pasiūlyti Ukrainai rimtas ir jai priimtinas bendradarbiavimo sąlygas.
Prezidentas teigė, kad Lietuvos atstovai ukrainiečiams pasiūlė įsigyti 14 vienos rūšies dronų ir kelis kitos rūšies bepiločius orlaivius.
Ukrainos atstovams toks pasiūlymas pasirodė juokingas: jų požiūriu, jei Lietuvos poreikiai tokie maži, nėra prasmės kalbėti apie bendrą gamybą – dronus galima tiesiog nusipirkti, o tuo bendradarbiavimą ir užbaigti.
Lietuva ir Ukraina šių metų gegužę pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, numatantį bendrą dronų gamybą ir Ukrainos gynybos ekspertų dislokavimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad Lietuvoje bepiločiai orlaiviai būtų gaminami pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją. Tikimasi, kad tai paskatintų ir Lietuvos gynybos pramonės plėtrą.
