Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nematantis grėsmės, kad kitais metais Lietuva pernelyg išlaidautų, nors valdžios sektoriaus deficitas gali siekti apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tokį rezultatą pirmiausia lemia didesnis dėmesys krašto apsaugai, tačiau kartu nepamirštami ir kiti prioritetai.
Penktadienį naujienų portalui „15min“ duotame interviu paklaustas, ar neįžvelgia pernelyg didelio valstybės išlaidavimo rizikos, prezidentas atsakė, kad kol kas – ne.
G. Nausėda pabrėžė, jog deficitas yra visiškai susijęs su krašto apsaugos prioritetu. Vis dėlto, jo teigimu, svarbu, kad dėl gynybos nebūtų atsisakyta kitų tikslų, įskaitant pensijų didinimą.
Nors Mastrichto kriterijuose nustatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva Europos Komisijai galės pagrįsti, kodėl ši riba būtų viršyta.
Preliminariais skaičiavimais, kitų metų biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos parama turėtų sudaryti 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,85 mlrd. eurų.
Prezidentas teigė matantis lankstesnį Europos Komisijos požiūrį į valstybes, kurios, ypač dėl savo padėties Rytų flange, patiria didesnes gynybos išlaidas.
G. Nausėda taip pat sureagavo į konservatorių ir liberalų kritiką. Jis priminė, kad ankstesnės Ingridos Šimonytės vadovautos Vyriausybės laikotarpiu krašto apsaugai buvo skiriama 3 proc. BVP, o dabar planuojamas finansavimas yra 2 procentiniais punktais didesnis. Prezidentas apskaičiavo, kad atėmus šį skirtumą iš 3,8 proc. deficito, Vyriausybės deficitas būtų siekęs 1,8 proc., jei gynybai būtų skirta tiek pat, kiek ankstesnės Vyriausybės laikais.
Buvusi premjerė ir liberalų lyderė biudžetą įvertino kritiškai
Buvusi premjerė, konservatorė I. Šimonytė, ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad planuojamas kitų metų deficitas kelia nerimą. Jų vertinimu, tai rodo neatsakingą valdančiųjų požiūrį į ilgalaikę valstybės finansų padėtį.
Tuo metu prezidentas akcentavo ir pensijų augimą. Jo teigimu, pensijų dydis Lietuvoje artėja prie „civilizuotos Vakarų Europos“ lygio.
G. Nausėda sakė, kad orios pensijos nuo 2019 metų buvo vienas iš jo tikslų. Jei 2029-aisiais bus galima konstatuoti, kad šis tikslas pasiektas, prezidentas tai laikytų vienu iš savo palikimo elementų.
Pensijoms didinti kitų metų valstybės biudžete numatyta 715 mln. eurų. Nuo sausio vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 10,4 proc., o pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, – 10,9 procento.
