„Artea“ bankas sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – vietoje anksčiau numatytų 3,3 proc. dabar tikimasi 2,9 proc. Bendra metinė infliacija, banko vertinimu, sieks 5,3 proc.
Birželį „Artea“ prognozavo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., o infliacija sulėtės iki 5,5 proc.
2027 metais Lietuvos ekonomikos augimas, prognozuojama, sudarys 2,3 proc., o infliacija sumažės iki 3,5 proc.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pagal išankstinį metinės infliacijos rodiklį Lietuva Europoje užima pirmąją vietą.
Jos teigimu, metinė infliacija jau pasiekė 6,1 proc. Aukštą kainų augimą daugiausia lemia energetikos išteklių ir su energetika susijusių paslaugų brangimas, įskaitant degalus bei šildymą.
Ekonomistė taip pat nurodė, kad šiemet prekių ir paslaugų infliacija turėtų būti beveik vienoda. Tai esą rodo, jog energetikos kainų poveikis palaipsniui persiduoda ir kitoms prekių grupėms.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, dabartiniai infliacijos rodikliai dar nėra galutiniai – artimiausiais mėnesiais kainos taip pat augs sparčiai.
Pasak jos, Lietuva Hormūzo sąsiaurio epopėją pasitiko jau esant didesnei infliacijai. Prie jos prisidėjo ir chroniškai aukšta paslaugų infliacija bei mokestinių pakeitimų poveikis.
Darbo rinka išlieka atspari
Nepaisant išorinio šoko, Lietuvos darbo rinka, anot ekonomistės, tebėra atspari. Pirmieji šių metų ketvirčiai netgi buvo pažymėti didėjusiu užimtųjų skaičiumi.
Nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo žemiau euro zonos vidurkio ir yra mažesnis nei kaimyninėse šalyse. I. Genytės-Pikčienės teigimu, tai patvirtina šalies ekonomikos atsparumą.
Birželį „Artea“ prognozavo, kad šiemet darbo užmokestis augs 8,2 proc., tačiau faktinis atlyginimų didėjimas viršijo šį vertinimą. Antrąjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio augimas siekė 10 proc.
Viešajame sektoriuje atlyginimai didėja dar sparčiau – jų metinis augimas viršija 11 proc. Privačiame sektoriuje darbo užmokestis kyla maždaug 9 proc.
Būsto rinka išlaiko pagreitį
Būsto rinkos aktyvumas, pasak I. Genytės-Pikčienės, ir toliau stebina. Paklausa išlieka labai didelė, o sandorių rinkoje netrūksta.
Rugsėjį individualių namų pirkimo sandorių buvo sudaryta 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Butų sandorių skaičius per metus padidėjo 8 proc.
Per šiuos metus butų parduota 2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Individualių namų pardavimai išaugo 10 proc., o sklypų – 8 proc.
Ekonomistė pažymėjo, kad būsto kainos auga itin sparčiai: kainų pokyčio kreivės kyla aukštyn, o brangimo tempai yra dviženkliai.
Jos vertinimu, tokia situacija kelia nerimą ir dar labiau blogina būsto įperkamumą. Labiausiai dėl to nukenčia pirmąjį būstą įsigyjantys žmonės ir jaunos šeimos.
