Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa penktadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos generaline sekretore Ilze Juhansone ir EK prezidentės kabineto vadovu Björnu Seibertu. Derybose daugiausia dėmesio skirta būsimo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai saugumo ir gynybos prioritetams, Europos saugumo darbotvarkei, gynybos finansavimui, ES iniciatyvoms ir nacionalinio Mažosios oro, arba antidroninės, gynybos projekto įgyvendinimui.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva sieks stiprinti Europos gynybos parengtį. Tarp pagrindinių tikslų – didesnis dėmesys rytiniam ES flangui, Europos gynybos pramonės plėtra, ilgalaikė karinė parama Ukrainai, geresnis karinis mobilumas ir kibernetinis saugumas.
Susitikime aptarta, kaip įgyvendinti šiuos prioritetus ir stiprinti tolesnį Lietuvos institucijų bei Europos Komisijos bendradarbiavimą. K. Aleksa teigė, kad pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks paspartinti jau pradėtas ES saugumo ir gynybos iniciatyvas, o finansinės bei teisėkūros priemonės turėtų padėti greičiau kurti realius karinius pajėgumus. Pasak jo, ES pajėgumai turi papildyti NATO siekius.
Didžiausias dėmesys – oro gynybai
Lietuva taip pat sieks, kad į būsimą ES biudžetą būtų įtrauktas kuo didesnis finansavimas Europos gynybai ir saugumui, kariniam mobilumui bei gynybos pramonės pajėgumams. K. Aleksa pabrėžė, kad ES investicijos turi atitikti tikruosius valstybių narių poreikius ir būti suderintos su NATO planuojamais pajėgumais.
Per susitikimą atskirai kalbėta apie oro gynybos stiprinimą. Lietuva šiai sričiai skiria ypatingą reikšmę dėl didėjančios bepiločių orlaivių keliamos grėsmės ir būtinybės gerinti ES gebėjimą saugoti savo oro erdvę. Mažosios oro gynybos projektas įvardijamas kaip vienas praktinių būdų stiprinti gynybinę parengtį rytiniame NATO flange.
Viceministras nurodė, kad karas Ukrainoje atskleidė, kaip svarbu laiku aptikti ir neutralizuoti oro grėsmes, ypač dronus. Jo teigimu, Europos investicijos turėtų būti nukreiptos į šiandien būtinas technologijas, o bendri sprendimai galėtų paspartinti jų įsigijimą ir integravimą į bendrą gynybos sistemą.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, K. Aleksa akcentavo ilgalaikio karinės paramos finansavimo svarbą, ES gynybos iniciatyvų tęstinumą ir palankesnes sąlygas Ukrainos gynybos pramonei įsilieti į Europos technologinę bei pramoninę bazę. Bendri projektai su Ukraina, kaip teigta susitikime, galėtų didinti gamybos apimtis, spartinti inovacijų diegimą ir stiprinti Europos karinius pajėgumus.
Susitikimo dalyviai pabrėžė glaudaus Lietuvos ir Europos Komisijos darbo svarbą, kad pirmininkavimo prioritetai būtų įgyvendinti sklandžiai, o ES valstybės narės išlaikytų bendrą poziciją svarbiausiais saugumo ir gynybos politikos klausimais.
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva perims ES Tarybos pirmininkavimą iš Airijos. Šiuo laikotarpiu ji koordinuos Tarybos darbą ir kartu su Europos Komisija bei Europos Parlamentu sieks pažangos įgyvendinant ES teisėkūros ir politinę darbotvarkę.
