Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams vairuotojo dokumentų tvarkymas ne visada apsiriboja paprastu prašymo pateikimu. Tuo įsitikino du į tv3.lt redakciją kreipęsi vyrai – vienam po vagystės nepavyko iškart gauti naujo pažymėjimo, o kitam kilo klausimų dėl Lietuvoje išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės.
Abiejų istorijų aplinkybės skirtingos, tačiau jas sieja bendra problema: kaip patikrinti ar atkurti vairuotojo dokumentus, kai žmogus gyvena arba dirba kitoje valstybėje.
Po vagystės pažymėjimo Lietuvoje iškart neatgavo
Aurimas, kurio tikrasis vardas redakcijai žinomas, gyvena ir dirba Islandijoje. Šių metų liepą iš jo buvo pavogta kuprinė, kurioje buvo lietuviškas vairuotojo pažymėjimas.
Dokumento neradęs vyras, grįžęs į Lietuvą, nusprendė užsisakyti naują. Vis dėlto „Regitra“ informavo, kad to padaryti negalima, nes jo gyvenamoji vieta deklaruota užsienyje.
Tuomet Aurimas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau sužinojo, kad įprastai reikia būti čia registruotam 185 dienas. Labiausiai jį nustebino tai, kad, pranešus apie vagystę, ankstesnis pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu.
Vyras baiminasi, kad dėl to vairuoti negalės pusę metų. Kreipęsis į „Regitrą“ jis, pasak savo pasakojimo, sprendimo nerado, o policijoje buvo nukreiptas dar kartą susisiekti su šia įmone.
Aurimas teigia suprastų, jei 185 dienų terminą reikėtų išlaukti prieš laikant egzaminus, tačiau šiuo atveju jis nori tik pakeisti pavogtą dokumentą.
185 dienų kriterijus ne visada reiškia, kad tiek teks laukti
„Regitra“ aiškina, kad vietoje pavogto vairuotojo pažymėjimo naują dokumentą išduoda valstybė, kurioje žmogus nuolat gyvena.
Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai nustatoma pagal tai, ar asmuo per kalendorinius metus valstybėje praleidžia bent 185 dienas. Tačiau grįžus į Lietuvą šio laikotarpio nebūtinai reikia laukti.
Jeigu Lietuvoje gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau, asmuo gali pateikti papildomų dokumentų, įrodančių jo ryšius su Lietuva. Tai gali būti darbo ar studijų sutartys, o kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai.
„Regitra“ taip pat nurodo, kad pranešus apie pažymėjimo vagystę dokumentas paskelbiamas negaliojančiu tam, kad jo nepanaudotų kitas asmuo. Tai nereiškia, kad žmogus netenka teisės vairuoti ar anksčiau įgytų kategorijų, tačiau teisėtai vairuoti galima tik turint galiojantį dokumentą.
Jeigu Aurimas ir toliau nuolat gyvena Islandijoje, dėl naujo pažymėjimo jis turėtų kreiptis į atsakingą šios šalies instituciją. Prireikus „Regitra“ gali patvirtinti informaciją apie anksčiau išduotą lietuvišką pažymėjimą ir jame nurodytas kategorijas.
Vokietijos įmonei kilo klausimų dėl lietuviškos VKK
Kitas skaitytojas – Rolandas, kurio tikras vardas taip pat žinomas redakcijai, dirba Vokietijos transporto įmonėje. Jo kolega susidūrė su kandidatu į sunkvežimio vairuotojo pareigas, pateikusiu Lietuvoje išduotą vairuotojo kvalifikacijos kortelę (VKK). Šis dokumentas patvirtina profesinę kvalifikaciją, vadinamąjį 95 kodą.
Kandidatas yra Turkijos pilietis, todėl darbdaviui kilo klausimas, kaip jis gavo lietuvišką dokumentą. Pasak Rolando, vyras nekalba lietuviškai, angliškai ar rusiškai, moka tik turkų kalbą ir šiek tiek vokiečių.
Rolandas pabrėžia netvirtinantis, kad kortelė suklastota. Jis siekė tik sužinoti, ar dokumentas autentiškas ir galiojantis.
Vyras kreipėsi į „Regitrą“, Lietuvos transporto saugos administraciją ir Susisiekimo ministeriją, tačiau aiškaus atsakymo, jo teigimu, negavo. Iš redakcijai perduoto susirašinėjimo matyti, kad liepos 23 d. jis pateikė oficialų paklausimą ministerijai, o rugpjūčio 11 d. paprašė atsakyti pakartotinai.
Ministerija nurodė, kad VKK išduoda ir apskaito „Regitra“, todėl paklausimą persiuntė šiai įmonei. Rugpjūčio 12 d. „Regitra“ atsakė, kad oficialiam atsakymui būtina pateikti nustatyta tvarka pasirašytą prašymą, įmonės duomenis, prašomos informacijos pobūdį ir teisinį duomenų gavimo pagrindą.
Rolandas teigia, kad jo atstovaujama Vokietijos įmonė negali prisijungti prie Lietuvos elektroninių valdžios sistemų. Rugpjūčio 24 d. jis dar kartą kreipėsi į „Regitrą“ ir paprašė paaiškinti, kaip kitu būdu būtų galima patikrinti kortelę.
Savo laiške vyras prašė atsakyti, ar pateikta kvalifikacijos kortelė yra autentiška ir galiojanti, ar vis dėlto netikra arba negaliojanti. Anot Rolando, į šį paskutinį kreipimąsi atsakymo jis nesulaukė.
Viešo VKK registro nėra
„Regitra“ patvirtina, kad VKK yra atskiras dokumentas, įrodantis profesinę kvalifikaciją komerciniais tikslais vežti krovinius arba keleivius. Kortelė išduodama tais atvejais, kai 95 kodo negalima įrašyti į vairuotojo pažymėjimą.
Įmonė turi duomenis apie visas savo išduotas VKK, tačiau viešo registro, kuriame darbdaviai galėtų savarankiškai patikrinti kortelės autentiškumą, nėra.
„Regitra“ nepatvirtino konkretaus Rolando pateikto dokumento autentiškumo ir nenurodė, kaip tokį patvirtinimą galėtų gauti užsienio darbdavys. Įmonė pabrėžia, kad dėl asmens duomenų apsaugos negali komentuoti konkrečių žmonių situacijų.
Su panašiais klausimais susidūrę asmenys kviečiami kreiptis į „Regitros“ Klientų informacijos centrą telefonu +370 700 55151. Ten jų atvejai gali būti įvertinti individualiai.
