Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė siūlo sostinės mokyklose iki liepos 6 dienos organizuoti vasaros stovyklas visiems pradinukams. Įprastų pamokų tuo metu nebūtų – vaikai dalyvautų veiklose, o tėvams bent vieną mėnesį nereikėtų rūpintis, su kuo juos palikti darbo metu.
Tokiai idėjai dalis mokytojų nepritaria, nes po devynių mėnesių darbo su vaikais ne visi norėtų dar mėnesį vadovauti stovykloms. Tačiau vicemerė pabrėžia, kad pedagogai nebūtų įpareigoti dirbti vasarą. Vaikus galėtų prižiūrėti neformaliojo švietimo specialistai, visos dienos grupių darbuotojai ir savanoriai.
Vasarą dirbantiems tėvams tenka ieškoti sprendimų
Daugeliui vaikų idealios atostogos asocijuojasi su kelionėmis, baseinais ir pramogomis, tačiau dalis jų vasarą praleidžia namuose, kol tėvai dirba.
Moksleivė Rugilė pasakojo dažniausiai būnanti namuose, susitinkanti su kaimynais, einanti į parduotuvę ir pati gaminanti pietus. Armina teigė, kad su bendraamžiais namuose stato palapines ir bunkerius, žaidžia bei ruošia maistą. Marija sakė, jog ilgainiui tampa nuobodu ir pritrūksta minčių, ką veikti, todėl įsijungia televizorių.
Tėvų forumo atstovas Nerijus Mikolajūnas teigė, kad palikti vaiką su planšete, televizoriumi ar kitu išmaniuoju įrenginiu nėra geriausia išeitis, tačiau dirbantiems tėvams dažnai tenka rinktis iš ribotų galimybių. Vilnietė Aliona taip pat kalbėjo, kad neplanuojant vaikų užimtumo jie daug laiko praleidžia prie ekranų.
Siūlomos stovyklos galėtų sumažinti šeimų išlaidas
D. Meiželytės teigimu, dabar šeimos dažnai bando spręsti problemą taip: vienas iš tėvų mėnesį atostogauja prižiūrėdamas pradinuką, kitas atostogas pasiima kitą mėnesį, o likusiam laikui ieško mokamų stovyklų.
N. Mikolajūnas skaičiavo, kad savaitė ar dešimt dienų stovykloje gali kainuoti 500–600 eurų, todėl dauguma tėvų įperka vos vieną ar dvi tokias stovyklas.
Prieš porą metų vasaros stovyklas organizavo Kunigaikščio Gedimino progimnazija. Jos direktorius Rimantas Remeika sakė, kad susidomėjimas buvo didelis: veiklose dalyvavo ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir penktokai bei šeštokai.
Vaikai pasakojo, kad stovykloje vaikščiodavo po senamiestį, vykdavo nusipirkti užkandžių, lankydavo muziejus, pažintinius takus ir daug sužinodavo. Vilnietis Matas teigė, kad vaiką tokiai veiklai kuriam laikui paliktų, ypač jei stovykloje būtų prasmingo užimtumo.
Mokytojai nori, kad stovyklas rengtų ne mokykla
Kalbinti pradinių klasių mokytojai vasaros stovyklų idėją vertina palankiai, tačiau nenorėtų patys dar vieną mėnesį dirbti su vaikais.
Pradinių klasių mokytoja Rasa Jagminė sakė, kad tokias veiklas reikėtų organizuoti ne mokykloje ir ne mokyklos patalpose, nes pedagogams bei kitiems darbuotojams dažnai tenka papildoma našta. Be to, birželį kai kuriose mokyklose vyksta egzaminai, todėl jose tuo metu negali būti pašalinių mokinių.
D. Meiželytė tikino, kad mokytojai nebūtų verčiami tapti stovyklų vadovais. Pasak jos, tam būtų galima pasitelkti neformaliojo švietimo mokytojus, visos dienos grupių specialistus ir savanorius tėvus.
Vicemerė taip pat atkreipė dėmesį, kad po pamokų vaikus prižiūrintys specialistai mokslo metų pabaigoje dažnai atleidžiami, nes vasarą jiems nebelieka darbo, o prieš rugsėjį mokyklos turi iš naujo ieškoti darbuotojų. Būtent tokie specialistai dirbo ir Kunigaikščio Gedimino progimnazijos vasaros stovyklose.
R. Remeika teigė, kad mokyklai toks sprendimas būtų iššūkis administracijai, tačiau kartu sukurtų didelę naudą šeimoms ir vaikams, kurie dėl tėvų darbo vasarą lieka vieni.
Stovyklos nebūtų visiškai nemokamos – tėvams tektų mokėti už vaikų maitinimą ir edukacines veiklas. D. Meiželytės teigimu, kai kuriose Vilniaus mokyklose jos galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Jei stovyklose dalyvautų visi pradinukai, savivaldybės biudžetui tai kainuotų iki trijų milijonų eurų.
