Rudenį ir žiemą, sustiprėjus vėjui, laukuose, pakelėse, prie sodybų ar miškuose galima rasti nuvirtusių medžių. Toks radinys kai kam gali pasirodyti puiki galimybė nemokamai pasirūpinti malkomis. Vis dėlto vien tai, kad medis guli nesutvarkytas, nereiškia, jog jį galima susipjaustyti ir išsivežti.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kad už savavališką svetimos medienos pasiėmimą gali grėsti administracinė bauda, o tam tikrais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė.
Nuvirtęs medis vis tiek turi savininką
Pasak R. Joskaudienės, audra ar kitos gamtinės aplinkybės savaime nepanaikina nuosavybės teisės. Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, todėl tai taikoma ir nuvirtusiam medžiui bei iš jo paruoštai medienai.
Prieš imantis pjūklo būtina išsiaiškinti, kam priklauso medis ir teritorija, bei gauti savininko arba teisėto valdytojo sutikimą. Situacijos nekeičia nei tai, kad medis ilgai gulėjo nesutvarkytas, nudžiūvęs ar atrodė paliktas likimo valiai.
Atstumas iki namų taip pat nesuteikia teisės medieną pasiimti. Jei medis guli šalia sodybos, tačiau žemė žmogui nepriklauso, pirmiausia reikia tartis su teritorijos savininku ar teisėtu valdytoju.
Atsakomybė gali grėsti ir dėl vieno medžio
Manyti, kad dėl vieno nuvirtusio medžio niekas nebaus, būtų klaidinga. Vertinama ne tik medžių skaičius, bet ir medienos vertė, atlikti veiksmai bei kitos aplinkybės. Administracinių nusižengimų kodekse atskirai numatyta atsakomybė už savavališką vėjavartų, vėjalaužų ir nukirstų medžių pasisavinimą.
Už savavališką vėjavartų ar vėjalaužų pasisavinimą fiziniam asmeniui gali būti skiriama 10–14 eurų bauda. Už savavališkai pasiimtus nukirstus medžius numatyta 70–140 eurų bauda.
Tačiau administracinė bauda ne visada yra didžiausia galima pasekmė. Jei veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, svetimos medienos pasiėmimas gali būti vertinamas kaip vagystė.
Teisininkė priminė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. baudžiamajame įsakyme nagrinėtą atvejį. Jame buvo vertinamas vienos nuvirtusios drebulės supjaustymas ir krovimas į automobilį. Medienos kiekis sudarė 2,96 kietmetrio, o jos vertė buvo 180,12 euro. Veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.
Neteisėtai pasiėmus medieną taip pat gali tekti ją grąžinti arba atlyginti savininkui padarytą žalą.
Kas gresia nupjovus augantį medį?
Atsakomybė taikoma ne tik pasiėmus jau nuvirtusį medį. Pažeidimų gali padaryti ir tie, kurie kitoje teritorijoje savavališkai nupjauna augantį medį.
Galimos sankcijos priklauso nuo medžio apsaugos statuso, vietos, iškirstos medienos kiekio ir to, ar pažeidimas padarytas pakartotinai.
Už neteisėtą saugotino medžio arba medžio, apie kurio pašalinimą privaloma pranešti savivaldybei, sunaikinimą ne miško žemėje fiziniam asmeniui gali būti skiriama 180–600 eurų bauda. Už kitų medžių neteisėtą sunaikinimą ne miško žemėje numatytas įspėjimas arba 40–160 eurų bauda.
Valstybinėje ar privačioje miško žemėje savavališkai kertant, naikinant ar žalojant medžius ir krūmus, kai medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, gali būti skiriama 60–300 eurų bauda. Už didesnį kiekį sankcijos griežtėja.
Miške savavališkai iškirtus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medienos, už atitinkamus pirmą kartą padarytus pažeidimus numatytos 560–1,2 tūkst. eurų baudos.
Pirmiausia reikia nustatyti, kur medis guli
Bendra taisyklė galioja visur: svetimos medienos negalima pasiimti be savininko arba teisėto valdytojo sutikimo. Tačiau kreiptis reikia į skirtingus asmenis ar institucijas, priklausomai nuo teritorijos.
Jei medis nuvirto privačiame sklype ar laukuose, pirmiausia reikėtų susisiekti su savininku. Valstybinėje žemėje būtina nustatyti, kas atsakingas už konkrečią teritoriją. Tai gali būti savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba ar kita institucija.
Vien žodis „pakelė“ neparodo teritorijos teisinio statuso. Medis gali gulėti kelio juostoje, privačiame sklype arba kitoje valstybinėje žemėje, todėl prieš imantis veiksmų reikia tiksliai nustatyti jo buvimo vietą.
Miškuose galioja ir papildomi reikalavimai. Net jei konkrečiu atveju leidimo kirsti mišką nereikia, tai nesuteikia teisės savavališkai pasiimti jame gulinčios medienos. Be to, dalis negyvos medienos paliekama biologinei įvairovei išsaugoti.
Kaip medieną pasiimti teisėtai?
Norint nuvirtusį medį teisėtai panaudoti malkoms, pirmiausia reikia nustatyti jo buvimo vietą, teritorijos savininką ir medienos priklausomybę.
Susitarus dėl konkretaus medžio, rekomenduojama gauti raštišką sutikimą jį tvarkyti ir dokumentą arba aiškų susitarimą dėl medienos perdavimo. Kartu su savininku ar valdytoju reikėtų išsiaiškinti, ar būtinas leidimas, pranešimas savivaldybei arba Valstybinei miškų tarnybai ir ar teritorijai netaikomi specialūs apribojimai.
Jeigu nuvirtęs medis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, pastatui ar eismui, reikia skambinti 112. Vis dėlto skubus pavojingo medžio pašalinimas savaime nesuteikia teisės pasiimti jo medieną.
Todėl prieš pjaunant ir kraunant nuvirtusį medį į automobilį būtina įsitikinti, kad gautas reikiamas sutikimas. Priešingu atveju noras nemokamai pasirūpinti malkomis gali baigtis bauda, pareiga atlyginti žalą ar net baudžiamąja atsakomybe.
