Aktorė Rasa Marazaitė galėtų vairuoti motociklą ir traktorių, tačiau automobilio vairuotojo pažymėjimo taip ir negavo. Teorijos egzaminą ji išlaikė, bet praktiniam egzaminui sutrukdė mėnesį trukusios gastrolės su Oskaro Koršunovo spektakliu „Romeo ir Džuljeta“. Kaip pati juokauja, galimybė išlaikyti egzaminą tiesiog „nuplaukė“.
Naujoje režisieriaus Roberto Kuliūno ir komiko Dominyko Klajumo komedijoje „Instruktorius“ R. Marazaitė įkūnijo moterį, kuri, regis, sugeba rasti išeitį iš bet kokios padėties. Vis dėlto aktorė pripažįsta, kad jos pačios gyvenime viskas klostosi ne taip lengvai.
Į filmo kūrėjų komandą ji pateko netikėtai – sulaukė pasiūlymo vaidinti. Vieną iš scenarijaus autorių D. Klajumą Rasa iki tol žinojo tik iš kino apžvalgų. Viena jų buvo skirta filmui „Tarp mūsų, mergaičių“, kuriame vaidino ir pati aktorė. Apžvalga jai nepatiko, todėl R. Marazaitė Dominykui parašė, kad nors ji ir stora, jis taip pat neatrodo geriau, ir pasiūlė susitikti sporto klube.
Į atranką atėjusi aktorė D. Klajumo iškart neatpažino. Tik vėliau suprato, kad jis ne tik vaidina filme, bet ir kartu su kitu komiku Benu Lastausku prisidėjo prie scenarijaus. Rasa pasakoja esanti daugiavaikė mama, todėl kasdienybėje netrūksta rūpesčių – reikia pasirūpinti vaikais, šunimis, prisiminti gausybę reikalų. Kartais tik vėliau ji susimąsto, kad šis darbas yra jos profesija.
Filmavimo aikštelėje aktorė pamatė kitokią D. Klajumo pusę. Ji stebėjo, kaip komikas jaudinasi, vaidina ir nuoširdžiai stengiasi, kad visiems kūrybinės komandos nariams pasisektų. R. Marazaitę nustebino tai, kad už išoriškai didelio vyro slypi jautri siela.
R. Marazaitės vaidmuo filme nėra didelis. Ji vaidina moterį, kuri laiko visus namų kampus. Nors ne viskas jai sekasi, personažas pasižymi dideliais norais ir stipriu pasitikėjimu savimi. Kurdama vaidmenį aktorė rėmėsi savo kaimo prisiminimais ir ten matytomis stipriomis moterimis – tokiomis, kurios prireikus pasirūpina vaikais, prekiauja turguje ir nedvejodamos atkerta tiems, kurie jas užgauna.
Pasak aktorės, jos herojė gyvena ne tokį gyvenimą, kokį rodo Bunkė: jos namas, vyras ir makiažas kitokie. Vis dėlto moteris priima savo situaciją, neturi savikritikos, tačiau išlaiko vidinę laikyseną. Ji gali ir trenkti kam nors į galvą, ir direktoriui ant peties išsiverkti dėl nepadedančio vyro. Tai personažas, kuriam svarbiausia išgyventi.
Rasą visuomet traukė neįprasti, išraiškingi vaidmenys. Spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ jai sunkiausia buvo įtikinamai suvaidinti gražią moterį. Režisierius O. Koršunovas ragindavo ją tiesiog būti savimi, tačiau aktorei labiau patikdavo vaidinti keistai ir net šiek tiek kreivai.
Sulaukusi penkiasdešimties, R. Marazaitė sako vis geriau suprantanti, kad svarbiausia ne išorė, o tai, kas slypi žmogaus viduje.
Nors komedija jai patinka, mėgstamiausiu žanru aktorė vadina tragikomediją. Ji mano, kad humoro galima rasti net sudėtingiausiose situacijose. Tai, pasak jos, turėtų būti ne ciniškas, o šviesus humoras, padedantis išgyventi ir persiduodantis aplinkiniams.
Praėjusiais metais R. Marazaitė paliko Vilniaus valstybinį jaunimo teatrą, kuriame dirbo daugybę metų. Priežasčių ji plačiau nekomentuoja ir tik pažymi, kad pasikeitė teatro politika. Vis dėlto aktorė prisimena laikotarpį, kai per mėnesį vaidindavo net 28 spektakliuose.
Intensyvus darbas teatre turėjo kainą. R. Marazaitė pripažįsta nepastebėjusi, kaip užaugo pirmieji vaikai. 26-erių Gabrielę ji augino teatre, antrąją dukrą Sofiją maitino užkulisiuose, o į gastroles vykdavo pasiėmusi pientraukį. Kasdien į darbą ji eidavo tarsi į mūšį, nes žinojo, kad turi kažkaip išgyventi.
Vėliau aktorės gyvenime atsirado laikas skaityti – ji tiesiog rydavo knygas. Būdama 43-ejų Rasa pagimdė trečią vaiką, o dar keletą metų po to jos kasdienybę lydėjo rūpinimasis sauskelnėmis. Ji ragina kurti scenarijus apie penkiasdešimtmetes moteris, kurios, nepaisydamos blėstančio grožio, sugeba viską suspėti, ir juokauja, kad tai galėtų būti puikus filmas.
Dabar R. Marazaitė sako nuo teatro nutolusi. Ji pirmiausia jaučiasi mama, o vaidina tik tarp kitų darbų – tarsi lankytų būrelį. Aktorė pasigenda tokio teatro, kokį kūrė Eimuntas Nekrošius ir Rimantas Tuminas, taip pat spektaklių, kurie sukrėstų ir apie kuriuos norėtųsi galvoti visą mėnesį.
Vis dėlto ji mano, kad teatro raida vyksta spirale ir ateityje viskas gali sugrįžti. R. Marazaitė prisimena, kad jos karjeros pradžioje žiūrovų salėje kartais būdavo mažiau nei aktorių scenoje, o vėliau salės tapo pilnos. Jos manymu, komedijų populiarumo banga taip pat nuslūgs, nes žmonės vėl ims ilgėtis rimtų, klasikinių pastatymų. Aktorė įsitikinusi, kad scenoje reikėtų statyti klasiką, o ne spręsti asmenines psichologines problemas.
Filme „Instruktorius“ Rasa atpažįsta šiuolaikinės kartos humoro įtaką – tiktokinius ir jutubinius elementus. TikToką ji atrado palyginti neseniai. Nors ten randa juokingų dalykų, aktorė pripažįsta nenorinti tam skirti daug laiko.
Energijos jai suteikia sportas. Neseniai R. Marazaitė atrado jėgos trikovę, arba powerliftingą. Ji sako, kad ši veikla grūdina charakterį ir padeda susidėlioti mintis bei gyvenimą.
Dalyvavimą filme „Instruktorius“ aktorė vadina tam tikra avantiūra. Ruošdamasi komedijos premjerai ji prisimena Darvino mintį apie nuostabią faunos įvairovę ir džiaugiasi, kad žmonės kuria bei imasi naujų dalykų. Pasak jos, smagios ir klaidos, nes kuo jų daugiau, tuo geresni „blynai“ iškepa.
Komedija „Instruktorius“ Lietuvos kino teatruose pasirodys spalio 30 dieną. Filme taip pat vaidina Justinas Jankevičius, D. Klajumas, Ramūnas Rudokas, Giedrė Pupalaigė, Gytis Pintulis, Dovydas Stončius, Indrė Endriukaitė ir Konstantinas Kučko. Filmą režisavo R. Kuliūnas, scenarijų parašė D. Klajumas ir B. Lastauskas, o prodiusavo Deividas Misiulis, Mantvidas Žalėnas, Gediminas Struckas ir Titas Motuzas.
