Vilniaus rajone pareigūnai aptiko vieną didžiausių narkotikų laboratorijų Baltijos šalyse. Joje rasti dideli sintetinių narkotikų kiekiai, o dėl veiklos sulaikyti keturi įtariamieji. Vis dėlto po operacijos išlieka klausimas, ar Lietuvoje gali veikti ir daugiau panašių nelegalių gamyklų bei kuo mūsų šalis patraukė tarptautines nusikalstamas grupuotes.
Šią temą „Žinių radijo“ laidoje aptarė Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.
Didžiausias pastaruoju metu, bet ne vienintelis galimas masto vertinimas
A. Maskoliūnas teigė, kad pastaruoju metu tai yra didžiausias Lietuvoje sulaikytas narkotikų fabrikas, nors skirtumas nuo ankstesnių atvejų nėra didelis. Pasak jo, svarbiausia ne vien rasti narkotikų kiekiai, o tai, kad organizuotas nusikalstamumas nesitraukia ir visoje Europoje ieško vietų, kur galėtų veikti bei uždirbti.
Šis atvejis išsiskiria tuo, kad laboratoriją Lietuvoje įkūrė ne Lietuvos piliečiai. Jos veiklą inicijavo Nyderlandų pilietis. Tai gali paaiškinti prielaidą, kad pagaminti narkotikai buvo skirti platinti kitose Europos valstybėse.
Pašnekovas pabrėžė, kad tokie kiekiai nebūtų gaminami be paklausos. Kiek narkotikų galėjo likti Lietuvoje, šiuo metu spręsti negalima, nes, kaip nurodyta, niekas dar nebuvo išplatinta.
Lietuva tapo bandymo vieta
Vertindamas, kodėl laboratorija buvo įrengta būtent Lietuvoje, A. Maskoliūnas sakė, kad nusikaltėliai galėjo tiesiog išbandyti galimybę čia veikti ir vėliau suprasti, jog ši vieta nėra tinkama. Ar tokie planai įgyvendinami, priklauso nuo teisėsaugos gebėjimo kontroliuoti situaciją, vertinti kriminogeninę aplinką ir pastebėti į šalį atvykstančius įtartino profilio asmenis.
Keturi sulaikyti žmonės buvo susiję su fabriko organizavimu ir jo atidarymu. Kiek asmenų būtų prisijungę vėliau – organizuojant gamybą, platinimą ar įtraukiant didesnes nusikalstamas grupuotes – lieka atskiras klausimas. Pasak A. Maskoliūno, šis atvejis rodo dvi aplinkybes: nedidelė žmonių grupė gali pradėti tokio masto veiklą, tačiau Lietuvos policija sugeba sureaguoti ir į mažas neteisėtai veikiančias grupes.
Narkotikai tebėra viena pelningiausių nusikalstamumo sričių
E. Šileris teigė, kad Europoje organizuotą nusikalstamumą šiuo metu labiausiai apibūdina narkotikai, tarptautinė migracija ir įvairios sukčiavimo formos – internetinės, elektroninės, telefoninės bei kitos. Narkotikai daugelį dešimtmečių buvo pelningiausia sritis ir, nepaisant sparčiai augančių internetinių sukčiavimų, savo pozicijų neužleidžia.
Jo vertinimu, laboratorijos steigimas Lietuvoje gali būti siejamas su tuo, kad šalis priklauso Šengeno erdvei. Gaminant narkotikus Europoje ieškoma vietos, iš kurios juos būtų patogu gabenti ir parduoti, nes tarp Šengeno valstybių faktinės kontrolės nėra.
E. Šileris taip pat pabrėžė, kad laboratorijos sustabdymas jau per pirmą gamybą rodo gerus Lietuvos kriminalinės žvalgybos rezultatus. Lietuva esą yra viena iš nedaugelio valstybių, turinčių tokį specializuotą įrankį, o jo naudojimo mastas rodo, kad pareigūnai geba juo efektyviai pasinaudoti.
Pasak jo, migracija pirmiausia yra geopolitinė problema, tačiau organizuotas nusikalstamumas iš esmės remiasi trimis dalykais – pinigais, rinka ir galimybe pasiūlyti prekę. Todėl į nusikalstamą veiklą įtraukiamas minimalus būtinas žmonių skaičius: didesnis dalyvių ratas reikštų didesnę išaiškinimo riziką ir daugiau žmonių, su kuriais tektų dalytis pelną.
Tokiai veiklai reikia gebėjimo sujungti skirtingus elementus vienoje vietoje, cheminių žinių ir rinkos, kur būtų galima parduoti produkciją didmena. E. Šilerio teigimu, šiuo atveju gamintojai nebuvo mažmeniniai platintojai, nes rastas kiekis buvo per didelis vien Lietuvos rinkai – jis galėjo būti skirtas Europai.
Sintetinių narkotikų Europos rinkai daugiausia pagaminama Nyderlanduose ir Belgijoje. Todėl vieno organizatoriaus ryšys su viena iš šių valstybių, eksperto vertinimu, rodo bandymą ieškoti naujų vietų veiklai plėsti ar būti arčiau regiono, kuriame planuojama pardavinėti narkotikus, pavyzdžiui, Čekijos ar kitų šalių.
Šengeno erdvė nusikaltėlių suvokiama kaip vientisa teritorija. Panašiai naudojamasi ir jūrų uostais, per kuriuos galima lengviau įvežti krovinius į Europos Sąjungą arba rizikuoti tai padaryti. E. Šileris tikisi, kad aptiktas fabrikas bus vienkartinis atvejis, o ne pasikartojanti situacija, kai panašios laboratorijos būtų randamos kas savaitę ar kas mėnesį.
Kiek dar tokių laboratorijų gali veikti?
Tikslaus atsakymo, kiek panašių fabrikų gali būti Europoje ar Lietuvoje, šiuo metu nėra. E. Šileris pabrėžė, kad būtina atskirti turimą informaciją nuo įrodymų. Pareigūnai gali turėti pagrįstų įtarimų ir rinkti duomenis, tačiau galutinai reikia nustatyti konkrečią vietą bei surinkti pakankamai įrodymų.
Jo teigimu, tai, kad į šią veiklą buvo įtraukti vos keturi žmonės, apsunkina informacijos gavimą, nes tik nedidelis ratas gali žinoti visą schemą. Policijos darbas nėra masinis ar totalinis sekimas, kaip kartais teigiama konspiracijos teorijose. Tyrimai pradedami gavus tam tikrų indikacijų, o jų trukmė dažnai siekia ne vieną savaitę.
Tai nėra situacija, kai pareigūnai atvyksta, pamato pažeidimą ir iškart sulaiko įtariamuosius. Tokiose bylose tikslingai renkami ir fiksuojami įrodymai, todėl tyrimas paprastai užtrunka ne vieną dieną ir ne vieną savaitę.
