Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“, nes nerimauja dėl galimų santykių su Lenkija pasekmių. Nors prasidėjus karui Irane naftos perdirbimo maržos smarkiai išaugo, didesnio mokesčio įvesti neplanuojama.
Praėjusią savaitę Seime vykusios Vyriausybės valandos metu liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir netaiko „Orlen“ vadinamojo pagautės mokesčio. Toks mokestis leistų valstybei surinkti daugiau pajamų iš netikėtai išaugusio pelno, kurį šiuo atveju lėmė dėl karo Irane padidėjusios naftos perdirbimo maržos.
S. Gentvilas priminė, kad finansų ministro įpėdinis Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį palankiai vertino pagautės mokesčius energetikos įmonėms. Parlamentaras taip pat klausė, kokie ministerijos planai po to, kai prieš dvi savaites Lenkijos prezidentas pasirašė atitinkamą įstatymo projektą.
T. Valys teigė, kad viršpelnio įstatymas buvo išsamiai išnagrinėtas. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atnešti nuo 0 iki 46 milijonų eurų papildomų pajamų, tačiau jo įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių ir būtų susijęs su daugybe tarptautinių santykių rizikų.
Lietuva nenori konfliktuoti su Lenkija
Finansų ministro pozicija leidžia suprasti, kad Lietuvos Vyriausybė dėl kelių dešimčių milijonų eurų įplaukų nenori aštrinti santykių su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudodama papildomą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą. Mažesnėmis kainomis naudojasi ne tik lenkai, bet ir prie Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda tikslesnių skaičiavimų, kiek į Lietuvos biudžetą galėtų būti surinkta iš „Orlen Lietuva“, jei būtų įvestas papildomas mokestis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ sakė, kad ministro dėmesys platesniam geopolitiniam kontekstui yra suprantamas. Vis dėlto, jo teigimu, kiekvienas finansinis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Kol kas neaišku, kiek mokesčių būtų galima surinkti ir kokių kitų neigiamų padarinių galėtų kilti. Atlikus išsamesnę analizę, šį klausimą būtų galima svarstyti.
„Orlen“ pelno prognozės stebina
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas skelbdavo kas tris mėnesius. Energetikos ekspertų teigimu, šiemet bendrovė to daryti vengia, tačiau prognozių apie visos „Orlen“ grupės rezultatus netrūksta.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius nurodė, kad praėjusiais metais, perskaičiavus iš zlotų į eurus, „Orlen“ grupės pelnas siekė 625 milijonus eurų. Šiemet prognozuojamas 6,7 milijardo eurų pelnas, todėl augimas sudarytų maždaug 11 kartų.
Pasak M. Nagevičiaus, Lenkijos Vyriausybė nusprendė šį viršpelnį apmokestinti 60 procentų tarifu, o surinktas lėšas panaudoti biudžeto pajamoms ir akcizui sumažinti.
Dėl to Lietuva atsiduria nepatogioje padėtyje. Šalis negali paprastai perimti Lenkijos sprendimo ir mažinti degalų akcizo, nes Vyriausybė baiminasi galimo konflikto su Lenkija.
„Lietuvos Vyriausybė šiuo metu yra tokioje situacijoje, kai kažką daryti… Bet koks variantas su degalais susijęs yra blogas“, – teigė M. Nagevičius.
Lietuvos opozicijos parlamentarai tokią poziciją kritikuoja ir tvirtina, kad Vyriausybė neturėtų bijoti papildomai apmokestinti „Orlen“.
