Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų teisinio reguliavimo trūkumai gali sudaryti sąlygas neskaidriai parinkti paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.
Šias rizikas tarnyba įvardijo atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, šiuo metu nepakankamai kontroliuojama, ar patiriamos išlaidos yra pagrįstos.
Vertinime pažymima, kad nėra aiškių taisyklių, pagal kurias turėtų būti pasirenkami pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjai.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik vykdydama viešuosius pirkimus, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Tačiau teisės aktuose nepakankamai aiškiai nustatyta, kada turėtų būti pasirenkamas toks būdas, kaip užtikrinama konkurencinga partnerių atranka ir kokiais kriterijais remiantis nustatomos paslaugų apimtys bei atlygis. STT vertinimu, dėl to gali būti sudaromos palankesnės sąlygos konkretiems teikėjams.
Tarnyba taip pat nustatė, kad nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų skirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai.
Neaišku, kada paslaugą turėtų teikti pati GMPT, o kada – jos pasitelkti subjektai. Be to, nėra reikalavimo pirmenybę teikti arčiausiai paciento esančiam pavėžėjui arba tam teikėjui, kuris paslaugą galėtų suteikti ekonomiškiausiai. Todėl sprendimus priimantys asmenys savo nuožiūra gali nuspręsti, kuriam teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos.
STT analizė taip pat parodė, kad nepakankamai tikrinama, ar paslaugų kainos ir patiriamos išlaidos yra pagrįstos. Teisės aktuose nenustatyta, kas ir pagal kokius kriterijus turi įvertinti, ar pasirinktas tinkamiausias teikėjas, ar parinktas racionalus maršrutas ir ar prašoma kompensuoti suma atitinka būtinas sąnaudas.
Ne visos pareigos aiškiai nustatytos ir Valstybinei ligonių kasai (VLK) ar kitai atsakingai institucijai, kuri turėtų tikrinti tokių išlaidų pagrįstumą bei spręsti, ką daryti nustačius nepagrįstas išlaidas.
Už 1,1 kilometro kelionę – daugiau nei 259 eurai
STT įvardytų problemų svarbą iliustruoja Valstybės kontrolės audito metu nustatyti neekonomiško pacientų pavėžėjimo atvejai.
Vienu atveju pacientui Vilniuje reikėjo įveikti 1,1 km atstumą, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų ir iš viso nuvažiavo 72,1 km. Už šią paslaugą sumokėta daugiau nei 259 eurai.
Kitu atveju pacientą reikėjo nuvežti 109 km iš Palangos į Mažeikius. Pavėžėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų, todėl iš viso nuvažiavo net 670 km, o paslauga kainavo 1 355 eurus.
STT vertinimu, kai nėra aiškių užsakymų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės mechanizmų, atsiranda galimybė nepagrįstai didinti kompensuojamas išlaidas ir neekonomiškų sprendimų pasekmes perkelti valstybei.
Korupcijos rizikų, tarnybos teigimu, gali kelti ir nepakankamai aiškiai reglamentuotos procedūros, pagal kurias sprendžiama dėl specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų pagrįstumo.
Jeigu GMPT kyla abejonių, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga iš tiesų reikalinga, o susitarti nepavyksta, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga. Taigi įstaiga, kurios sprendimo pagrįstumas kelia abejonių, pati galutinai nusprendžia dėl paslaugos reikalingumo. Nepriklausomas patikrinimas prieš apmokant paslaugą nėra privalomas, todėl gali susidaryti prielaidos nepagrįstai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
STT siūlo panaikinti nustatytas teisinio reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą paslaugų teikėjų atranką, nustatyti objektyvius užsakymų paskirstymo kriterijus, aiškiau reglamentuoti kainodarą ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę.
Tarnyba taip pat rekomenduoja nustatyti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir numatyti nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo išvadą STT pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija apie tai, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į pateiktas pastabas, turi informuoti per du mėnesius nuo išvados gavimo.
