Nors Lietuvoje artimiausią dešimtmetį turėtų mažėti 5–14 metų vaikų, mokykloms vis tiek teks spręsti dvi rimtas problemas – mokytojų trūkumą ir senstančią pedagogų bendruomenę. Tai atskleidžia naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalga „Education at a Glance 2026“.
EBPO skelbia, kad 2024 metais 42 proc. Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų buvo 55 metų ar vyresni. EBPO šalių vidurkis tuo metu siekė 23 proc.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skaičiavimu, 2026–2031 metais Lietuvai reikės maždaug 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų. Vis dėlto per tą patį laikotarpį pedagogikos studijas, prognozuojama, baigs tik apie 4,2 tūkst. absolventų. Didžiausias poreikis bus anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad vien didesnis stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičius problemos neišspręs. Beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusių žmonių mokyklose nedirba, o dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų profesiją palieka per pirmuosius penkerius metus.
Pasak L. Tilvytės, svarbu ne tik pritraukti daugiau studentų, bet ir geriau juos parengti darbui klasėje, suteikti pagalbą karjeros pradžioje bei sudaryti aiškias profesinio augimo galimybes, kurios skatintų mokytojus pasilikti mokyklose.
Švietimo kelrodyje, parengtame kartu su ISM universitetu, siūloma būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti pagal bent dviejų dalykų programas. Jie taip pat turėtų būti mokomi dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais. Dokumente raginama stiprinti praktinį pedagogų pasirengimą ir sudaryti daugiau galimybių į mokyklas ateiti kitų sričių specialistams, derinant pedagoginį pasirengimą su apmokamu darbu mokykloje.
Siūloma keisti ir pirmuosius mokytojo darbo metus. L. Tilvytės teigimu, pradėjęs dirbti pedagogas neturėtų likti vienas spręsti kylančių iššūkių, todėl pirmuosius trejus metus jam galėtų būti skiriamas apmokamas mentorius ir mažesnis pamokų krūvis. Tai leistų daugiau laiko skirti pasirengimui, sudėtingoms situacijoms aptarti su patyrusiu kolega ir palaipsniui įsitvirtinti profesijoje.
EBPO apžvalgoje, paremtoje TALIS 2024 apklausa, nurodoma, kad Lietuvoje antrosios karjeros mokytojai sudaro 7 proc. pagrindinio ugdymo pedagogų. EBPO šalyse šis rodiklis vidutiniškai siekia 8,4 proc.
Švietimo kelrodyje taip pat siūloma pertvarkyti mokytojų karjeros modelį. Dabartines kvalifikacines kategorijas siūloma pakeisti profesinio augimo pakopomis. Aukštesnė pakopa būtų siejama ne vien su darbo stažu, bet ir su mokytojo kompetencijomis, darbo kokybe bei papildomomis atsakomybėmis. Šios pakopos būtų reguliariai peržiūrimos.
Patyrusiems pedagogams siūloma dalį darbo laiko skirti mentorystei, kolegų konsultavimui ir būsimų mokytojų rengimui. Už tokias papildomas pareigas jiems būtų mokamas didesnis atlygis.
L. Tilvytė teigia, kad patyręs mokytojas gali prisidėti prie visos komandos augimo, tačiau mentorystei ir kolegų konsultavimui būtini du dalykai – laikas ir tinkamas atlygis. Tokiu būdu mokykla galėtų išsaugoti sukauptą patirtį, o nauji mokytojai greičiau įgytų pasitikėjimo ir praktinių įgūdžių.
EBPO taip pat vertino mokytojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Lietuvoje ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1 proc. daugiau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Tačiau savo atlyginimu patenkinti 28,4 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų, o EBPO šalyse toks rodiklis siekia 38,7 proc.
Kitomis darbo sąlygomis, neįskaitant atlyginimo, Lietuvoje patenkinti 77,4 proc. mokytojų. EBPO vidurkis yra 68,4 proc. Be to, 71,6 proc. pedagogų nurodė, kad jų mokyklų mokinių tėvai juos vertina ir gerbia.
