Už vaiko susilaukimą teko sumokėti 20 tūkst. eurų: Seimas pagaliau pakeitė taisykles

Po intensyvių diskusijų Seimas pritarė, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos valstybės lėšomis būtų teikiamos ne tik susituokusioms poroms, bet ir nevaisingoms nesusituokusioms poroms bei vienišoms vaisingumo problemų turinčioms moterims. Tuo metu sveikos vienišos moterys, norinčios susilaukti vaiko, už procedūras turės mokėti pačios.

Iki šiol Lietuvoje nesusituokusioms poroms pagalbinis apvaisinimas, net ir už jų pačių pinigus, nebuvo atliekamas, o gydymo išlaidos kompensuotos tik sutuoktiniams. Dėl to vaikų susilaukti norintys žmonės vykdavo į Rygą ar kitas užsienio šalis. Kai kurie politikai tokiems pokyčiams prieštarauja, teigdami, kad augdamas be tėvo vaikas praranda teisę jį turėti.

Procedūroms pora vyko į Rygą

Vilnietė Irma Pužauskaitė su tuometiniu gyvenimo draugu apie vaiką svajojo ne vienerius metus. Sūnaus pora susilaukė po dvejų metų gydymosi pas vaisingumo specialistus, tačiau sužinojusi, kad dėl nesantuokinio statuso valstybė pagalbinio apvaisinimo nekompensuos, ji liko priblokšta.

Irma sakė nenorėjusi tuoktis vien dėl to, kad gautų gydymo kompensaciją, todėl pora nusprendė procedūras apmokėti pati. Tam išleido 20 tūkst. eurų. Moteris teigė nesupratusi, kodėl valstybė gali priimti jos sumokamus mokesčius, tačiau kartu vertina ją kaip nepakankamą kompensacijai gauti. Dėl tokios situacijos ji sakė besijautusi pažeminta.

Kadangi tuo metu Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas nesusituokusiems žmonėms nebuvo atliekamas net už jų lėšas, pora dėl procedūrų vyko į Rygą. Vėliau jų santykiai buvo įteisinti, o sūnus gimė jau santuokoje.

Prieš Seimo posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl kompensacijų išplėtimo, liberalai prie parlamento atvyko su tuščiais vežimėliais. Politikų teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus Lietuvoje kasmet galėtų gimti daugiau nei 500 vaikų.

Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė kompensuoti pagalbinį apvaisinimą ne tik poroms, bet ir vienišoms moterims, turinčioms vaisingumo sutrikimų. Sveikos, tačiau vienišos moterys už tokias procedūras turėtų susimokėti pačios. Seimo narė teigė, kad iki šiol galiojusi tvarka moteris iš esmės skatino išvykti iš Lietuvos arba ieškoti būdų, kaip būtų nustatyta nevaisingumo diagnozė.

Politikai nesutaria dėl vienišų moterų pasirinkimo

Idėjai leisti pagalbinį apvaisinimą sveikoms vienišoms moterims pritaria ne visi parlamentarai. „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas teigė, kad tokiu įstatymu esą skatinamas feminizmas ir visuomenei siunčiama žinutė, jog vaikui augti be tėvo yra normalu. Jo nuomone, tai nėra normalu.

Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė svarstė, kad sveikiems žmonėms sveikatos paslaugos nėra būtinos, todėl pagalbinio apvaisinimo taikymas nesant medicininių indikacijų jai atrodytų keistas.

Kiti kalbinti žmonės į situaciją žvelgė nuosaikiau. Jie sakė, kad nors yra konservatyvių pažiūrų, laikai keičiasi, o svarbiausia, kad vaikas gimtų ir jam būtų gerai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visi tėvai vykdo savo pareigas, todėl vien biologinio tėvo buvimas ne visada užtikrina tinkamą tėvystę.

Pašnekovai taip pat pabrėžė, kad vaikui tam tikrą šeimos vaidmenį galėtų padėti atstoti seneliai. Tačiau konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad be tėvo augantis vaikas netektų ne tik jo, bet ir dalies senelių, prosenelių bei visos kitos savo kilmės pusės.

Pakeitimams pritarė 78 Seimo nariai

Galiausiai Seimas pritarė, kad pagalbinio apvaisinimo išlaidos būtų kompensuojamos nevaisingoms nesusituokusioms poroms ir vienišoms vaisingumo sutrikimų turinčioms moterims. Sveikos vienišos moterys, norinčios susilaukti vaiko, už procedūras turės mokėti savo lėšomis. Už pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai.

Vaisingumo specialistai sprendimą vertina palankiai, nes nevaisingumo problema tampa vis dažnesnė. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pasakojo, kad jauniausiai jos pacientei, kuriai buvo padėta susilaukti vaikų, buvo 24 metai. Gydytojai taip pat teko susidurti su 30-mete, kuriai jau buvo prasidėjusi menopauzė.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į prastėjančius vyrų vaisingumo rodiklius. Per 30 metų vyrų spermos kokybė suprastėjo. Gražina Bogdanskienė teigė, kad anksčiau norma buvo laikomi 60 mln. spermatozoidų, o dabar priimtas rodiklis siekia 15 mln.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *