Vėstant orams sodininkams tenka spręsti, kuriems augalams reikės apsaugos nuo šalčio. Nors dažniausiai skubama dengti rožes, hortenzijas ir kitus jautresnius augalus, apželdinimo bei želdynų priežiūros specialistė Rūta Šlepetienė ragina pirmiausia įvertinti augalo atsparumą, vietos klimatą ir sniego kiekį.
Specialistė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokius augalus prieš žiemą verta apsaugoti, kada papildoma priedanga nereikalinga ir kodėl pavasarį dangą reikia nuimti palaipsniui.
Apsaugos reikia ne tik rožėms
Pasak R. Šlepetienės, rožės dažnai laikomos vienais jautriausių augalų, todėl prieš žiemą žmonės pirmiausia dengia būtent jas. Vis dėlto sprendžiant, ar augalui reikalinga priedanga, svarbiausia atsižvelgti į jo klimato zoną.
Specialistė teigia, kad dengti reikėtų ir tuos augalus, kurie nėra pritaikyti augti Lietuvos klimato zonoje. Prieš įsigyjant augalą verta pasitikrinti, kokias sąlygas jis gali ištverti.
Augalų atsparumas gali skirtis ir skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai, kas sėkmingai peržiemoja Klaipėdoje, nebūtinai taip pat gerai ištvers žiemą Vilniuje, kur temperatūra gali nukristi žemiau.
Papildomos apsaugos gali prireikti rododendrams ir didžialapėms hortenzijoms. Rododendrus svarbu saugoti ne vien nuo šalčio – jų lapams pavojinga ir ryški žiemos bei ankstyvo pavasario saulė.
Vasarį dieną saulė gali įšildyti lapus, o naktį temperatūra smarkiai nukrinta. Dėl tokių svyravimų rododendrų lapai gali būti nušaldyti.
Sniegas augalui gali tapti natūralia apsauga
Vertinant, ar reikia dengti augalą, svarbu atsižvelgti ne tik į termometro rodmenis, bet ir į sniego dangą. Storas sniego sluoksnis veikia kaip natūrali antklodė – jis saugo augalą nuo ore tvyrančio šalčio.
R. Šlepetienė prisiminė praėjusią žiemą, kai dėl gausaus sniego susirūpinę klientai klausė, ar augalus reikėtų papildomai uždengti. Tuo metu specialistė tokios priemonės nerekomendavo, nes sniegas pats sudarė šalčio barjerą.
Tačiau kai temperatūra nukrinta, o sniego nėra, susidaro vadinamasis sausasis šaltis. Tokiais atvejais jautresnius augalus apsaugoti būtina.
Jiems galima panaudoti eglišakes, specialius maišus iš prekybos centrų arba augalus aprišti ir apdengti.
Ypatingą dėmesį specialistė siūlo skirti magnolijoms. Ankstyvą pavasarį jų žiedus gali pažeisti naktinės šalnos, todėl medį galima apgaubti agro danga.
Per didelė globa augalui taip pat gali pakenkti
Lietuvos klimatui įprasti augalai paprastai papildomos apsaugos nereikalauja. Specialistė pastebi, kad žmonės kartais be reikalo dengia net mažus dekoratyvinius gluosnius, nors šie žiemą dažniausiai ištveria be problemų.
Ne mažiau svarbu žinoti, kada augalą atidengti. Per ilgai po danga laikomas augalas gali pradėti šusti arba per anksti išleisti ūglius. Be to, staiga nuėmus apsaugą, jį gali pažeisti šaltis.
R. Šlepetienė pataria prieš perkant naują augalą išsiaiškinti, iki kokios minusinės temperatūros jis pritaikytas. Šios informacijos reikėtų paklausti medelyno specialistų, o ne vadovautis vien noru kuo labiau augalu rūpintis.
Specialistė kaip pavyzdį mini šiemet Klaipėdos rajone pastebėtas kalnines pušis: jų apatinė dalis ir viršūnės liko žalios, tačiau vidurys parudavo. Tai rodo, kad šalčio banga slinko virš sniego paviršiaus ir pažeidė tą augalo dalį, kuri nebuvo apsaugota sniego.
Pavasarį dangą reikia nuimti palaipsniui
Augalų atidengimo laikas neturėtų būti nustatomas pagal vieną konkrečią kalendorinę datą. Reikėtų stebėti dienos ir nakties temperatūrą.
Jeigu dieną laikosi apie 1 laipsnį šilumos, tačiau naktį temperatūra nukrinta iki –10 laipsnių, augalą dieną galima atidengti, o nakčiai vėl pridengti. Taip jis palaipsniui pripranta prie besikeičiančių sąlygų.
Kai naktimis temperatūra jau laikosi arčiau nulio, pavyzdžiui, siekia –3 ar –2 laipsnius, nuolatinės priedangos paprastai nebereikia. Pavasarinės šalnos kartais gali pakąsti jaunus lapelius, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad augalas žus – jis turi prisitaikyti prie sezono.
Griežtos datos, kada visas apsaugas būtina nuimti, nėra. R. Šlepetienė dažniausiai rekomenduoja tai daryti po Velykų, kai gamta jau būna pabudusi.
