Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės, o nusikaltėliai pasitelkia vis daugiau būdų žmonėms apgauti. 78-erių klaipėdietė, patikėjusi rusiškai kalbėjusiais asmenimis, kurie prisistatė „Google“, banko ir policijos atstovais, prarado santaupas ir uostamiestyje esantį butą. Bendra žala viršijo 100 tūkst. eurų. Teisininkus labiausiai stebina tai, kad nekilnojamojo turto perleidimą turėjo patvirtinti notaras.
Į Klaipėdos policiją kreipėsi senjorė, kuri teigė nuo birželio iki rugsėjo pabaigos bendravusi su nepažįstamais rusiškai kalbančiais žmonėmis. Apsimetę skirtingų institucijų darbuotojais, jie ištuštino moters banko sąskaitas ir perėmė jai priklausiusį butą.
Turto perleidimas turėjo būti patvirtintas notaro
Advokato padėjėja Dovilė Urnikienė aiškino, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimui ar turto suvaržymui būtina notarinė forma. Tai reiškia, kad savininkas sutartį turi pasirašyti notaro biure arba nuotoliniu būdu, kartu dalyvaujant ir asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas.
Pasak teisininkės, notaras privalo įsitikinti, jog abi sandorio šalys iš tiesų nori sudaryti sandorį ir supranta savo veiksmus, taip pat įvertinti jų tarpusavio ryšį. Todėl, jos vertinimu, galėjo būti sukurta tokia istorija, kuria notarą pavyko įtikinti.
Specialistė neatmetė ir kitų galimybių: notaras galėjo skubėti arba tinkamai neįsitikinti, kas yra sandorio dalyviai ir ar sandoris nėra apgaulingas. Taip pat, anot D. Urnikienės, negalima atmesti versijos, kad notaras galėjo veikti kartu su sukčiumi.
Nusikaltėliai išnaudoja įvairias žmonių silpnybes
Sukčių naudojamos schemos būna labai skirtingos. 2024-ųjų Klaipėdos teismo archyvinėje medžiagoje matomi užsimaskavę sutuoktiniai, kurie apsimetė paranormalių galių turinčiais burtininkais. Patikliems žmonėms jie atlikdavo tariamas magiškas procedūras ir iš jų išreikalaudavo šimtus tūkstančių eurų. Sukčiai taip pat gavo naują BMW X5, o vieną šeimą įtikino parduoti 3 000 000 eurų vertės nekilnojamąjį turtą.
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė pasakojo, kad ypač prieš mokslo metų pradžią pasitaiko atvejų, kai studentai internete randa nuomojamą būstą ir, jo net neapžiūrėję, perveda prašomą avansą.
Pasitaiko ir romantinių apgavysčių. Vieniši žmonės internetu prisiriša prie susirašinėjimo partnerio, kurio nėra matę gyvai. Vėliau tariamai mylimam žmogui prireikia pagalbos, todėl auka siunčia pinigus vis didesnėmis sumomis.
A. Grauslienė taip pat papasakojo atvejį, kai jos kolegės vyrui paskambino moteris ir bandė pakviesti jį į pasimatymą. Kadangi šalia buvusi žmona perėmė telefono ragelį ir pati su skambinusiąja pasikalbėjo, pokalbis netrukus baigėsi.
Tariamas pirkėjas išviliojo pinigus už vaikišką kėdutę
Anykštietės Ingridos artimas žmogus sukčių auka tapo pardavinėdamas vaikišką kėdutę. Į skelbimą netrukus atsiliepė tariamas pirkėjas, kuris teigė pats užsakysiantis kurjerį.
Jis nurodė, kad pardavėjui tereikia paspausti atsiųstą nuorodą ir suvesti kurjeriui reikalingus duomenis. Tačiau atlikus šiuos veiksmus iš sąskaitos buvo paimti pinigai.
Kadangi sąskaita nebuvo pagrindinė, nuostolis nesiekė tūkstančio eurų. Vis dėlto Ingrida sakė apgailestaujanti dėl sunkiai uždirbtų pinigų. Jos teigimu, žmogus pasimetė, nors vėliau suprato, kad reikėjo būti atsargesniam: tuo metu jį paveikė džiaugsmas, kad atsirado pirkėjas ir viskas greitai organizuojama.
Sukčiai manipuliuoja baime, viltimi ir noru padėti
Psichologai teigia, kad apgavikams pavyksta įtikinti žmones neatsitiktinai. Jie kalba užtikrintai, taisyklingai ir įtaigiai, o svarbiausia – pasinaudoja stipriomis emocijomis: baime, godumu, viltimi, meile ar noru padėti.
Psichologė Inesa Golubovskaja aiškino, kad žmogaus smegenys į tam tikrus dirgiklius nuo mažens reaguoja pirminiu impulsu. Todėl neįmanoma visą laiką visiškai kontroliuoti savo reakcijų.
Su sukčių aukomis ar panašias istorijas girdėjusiais žmonėmis galima susidurti kone kiekvienoje Lietuvos šeimoje. Vienai moteriai paskambinę nusikaltėliai pranešė, kad jos sūnus pateko į avariją. Ji patikėjo skambinusiaisiais ir prarado apie 20 000 eurų.
Kiti gyventojai pasakojo, kad rusiškai kalbantiems skambintojams iš karto padeda ragelį. Viena pašnekovė sakė skambintojui paminėjusi, kad jos vyras yra policininkas, todėl šis tuoj pat pokalbį nutraukė. Dar viena moteris, išgirdusi raginimą prisijungti prie paskyros neva dėl nemalonios situacijos sutvarkymo, apsimetė neatsimenanti kodų, padėjo ragelį ir pažadėjo perskambinti.
Ši moteris iš karto kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad ne visiems pavyksta išlaikyti šaltą protą.
Su sukčiavimu kovoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių pareigūnai. Vis dėlto gyventojai raginami apie tokias istorijas kalbėtis su artimaisiais, draugais ir pažįstamais. Pernai sukčiai iš Lietuvos žmonių išviliojo net 34 milijonus eurų.
