Vytenis Andriukaitis pastarąjį Seimo kadencijos laikotarpį apibūdino kaip trijų krizių etapą. Jo teigimu, pirmoji kilo partijai neįvykdžius rinkėjams duoto pažado, kai Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų. Vėliau socialdemokratams teko spręsti tuomečio Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko krizę ir jo pasitraukimą iš pareigų. Trečioji krizė, politiko vertinimu, susijusi su Ingą Ruginienę, kuri premjero poste pakeitė G. Palucką.
Politikas teigė, kad socialdemokratai iš pradžių padarė rimtų klaidų, vėliau mėgino taisyti padėtį, tačiau netrukus susidūrė su G. Palucko krize, o po jo pasitraukimo – su sudėtinga situacija, susijusia su naująja premjere.
Vis dėlto LSDP senbuvio nuomone, partija po truputį atsigauna. Dabar, anot jo, svarbiausia atkurti rinkėjų pasitikėjimą ir aktyviau įgyvendinti programinius įsipareigojimus.
V. Andriukaitis frakciją ir Vyriausybės narius ragino imtis ryžtingesnės iniciatyvos. Jis pabrėžė, kad partija turi pakankamai potencialo ir pajėgumų judėti pirmyn, tačiau jos klaidų limitas jau išnaudotas.
Premjerui pritrūksta ryžtingesnės lyderystės
Vertindamas Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, V. Andriukaitis pažymėjo, kad kabinetas pradėjo darbą sudėtingu metu: didėja saugumo grėsmės, o kartu tenka spręsti ir didesnio gynybos finansavimo klausimą.
Nors dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto kilo nemažai diskusijų ir abejonių, LSDP garbės pirmininkas dokumentą įvertino palankiai. Jis biudžetą pavadino subalansuotu pagal dabartines valstybės galimybes.
Pasak politiko, augant išlaidoms gynybai reikėjo rasti lėšų ir kitoms svarbioms sritims – sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms bei viešosioms paslaugoms.
Tačiau V. Andriukaitis suabejojo, ar gynybai iš karto buvo būtina numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo manymu, būtų pakakę 4 proc., o finansavimą vėliau būtų buvę galima didinti palaipsniui. Politikas priminė, kad anksčiau buvo deklaruotas 3,5 proc. siekis.
M. Sinkevičių jis apibūdino kaip racionalų ir konstruktyvų žmogų, tačiau teigė pasigendąs ryškesnės premjero lyderystės. V. Andriukaičio vertinimu, Vyriausybės vadovas turėtų aktyviau ginti kabineto poziciją biudžeto ir mokesčių klausimais, ypač Europos Vadovų Taryboje.
Politikas taip pat pabrėžė, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi konstitucinių galių atstovauti Vyriausybės pozicijai šiais klausimais. Todėl, jo nuomone, M. Sinkevičiui reikėtų aiškiau pasakyti, jog tai yra Vyriausybės, o ne prezidento atsakomybės sritis.
Finansų ministro Taurimo Valio darbą V. Andriukaitis įvertino palankiai. Nepaisant ministrui reiškiamos kritikos, biudžeto projektas, anot jo, buvo parengtas atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes.
Politikas teigė, kad vien tai, jog į ministeriją iš šalies atėjęs žmogus pateikė biudžeto projektą, rodo, kad negalima tvirtinti, jog biudžetas nebuvo parengtas.
Mokesčių klausimu pasigendama rimtos diskusijos
Kalbėdamas apie galimus mokesčių pakeitimus, V. Andriukaitis sakė nematęs konkrečių naujų mokesčių planų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta išsamaus pokalbio apie mokesčių politiką ir valstybės pajamų šaltinius.
Jo teigimu, visuomenė tikisi mažesnių mokesčių, tačiau kartu nori nemokamo mokslo, stipendijų ir didesnių investicijų į žmonių gerovę.
V. Andriukaitis kėlė klausimą, kaip sumažinus mokesčius būtų galima užtikrinti finansavimą nemokamam mokslui, stipendijoms ir investicijoms į gyvenimo kokybę.
