Pirmadienį vykusioje opozicinių konservatorių frakcijos narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės Seme surengtoje spaudos konferencijoje specialistai kritikavo planuojamus ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčius. Jie teigė nesuprantantys, kodėl norima keisti, jų vertinimu, veikiančią sistemą.
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus pabrėžė, kad svarbiausias sveikatos priežiūros sistemos tikslas turėtų būti pagalba žmogui, o ne siekis dėl politinių ambicijų parodyti įvykdytą pokytį.
Įspėja: pacientai iš namų gali persikelti į ligonines
Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis sakė, kad ambulatorinės slaugos paslaugos namuose Lietuvoje buvo nuosekliai plėtojamos daugelį metų.
Šiuo metu šias paslaugas gauna apie 70 tūkst. žmonių, o jas teikia keli šimtai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Slaugytojai kasdien lanko senstančios visuomenės narius, kurie nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi.
M. Čiurlionio teigimu, ambulatorinė slauga namuose yra svarbi pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos medicinos dalis. Jei reikalinga pagalba nebus suteikta laiku, pacientai gali vykti į ligoninių priėmimo skyrius, kreiptis į aktyvaus gydymo įstaigas ar poliklinikas.
„Kas bus, kai dėl šių paslaugų stokos ir neprieinamumo žmonės atsidurs ligoninių priėmimo skyriuose?“, – svarstė M. Čiurlionis.
Jis mano, kad tuomet ligoninėms tektų dar didesnis krūvis, nors dalis paslaugų galėtų būti suteikta paciento namuose.
Specialistas taip pat abejojo planuojamu modeliu, pagal kurį per du mėnesius žmogus galėtų gauti iki 24 paslaugų. Jo vertinimu, tai būtų per mažai, nes šiuo metu esant dideliam poreikiui paslaugos gali būti teikiamos beveik kasdien.
Be to, viešai kalbama, kad praėjus dviem mėnesiams paslauga teoriškai galėtų tapti mokama. M. Čiurlionio teigimu, tai paskatintų žmones dėl finansinių priežasčių kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir bandyti išvengti mokėjimo.
Abejojama savivaldybių galimybėmis užtikrinti paslaugų tęstinumą
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė pabrėžė, kad dabartinė ambulatorinės slaugos sistema yra svarbi šeimos gydytojų komandų pagalba.
Šeimos gydytojai ir slaugos paslaugų teikėjai, pasak jos, glaudžiai bendradarbiauja ir apie pacientų būklę gali sužinoti iš karto. Tačiau pagal planuojamą modelį paslaugų koordinavimas būtų perduotas savivaldybėms, todėl kyla abejonių, ar pavyktų išsaugoti tokį patį tiesioginį ryšį, paslaugų tęstinumą ir greitą reagavimą.
G. Baršauskienė taip pat įspėjo, kad dalis papildomos naštos gali tekti šeimos gydytojų komandose dirbantiems slaugytojams. Jei žmogus negalėtų susimokėti arba norėtų greičiau atlikti medicinines procedūras, jis tikėtina kreiptųsi į polikliniką. Tokiu atveju būtų dubliuojamos paslaugos, tačiau Lietuvoje, jos teigimu, gali nepakakti slaugytojų tokiam modeliui užtikrinti.
Pacientų organizacijos baiminasi galimų priemokų
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat kritikavo planuojamus pokyčius. Ji sakė, kad nors dažnai deklaruojama, jog sveikatos sistemos centre yra žmogus, tai ne visada atsispindi teisės aktuose.
Didžiausią nerimą pacientų atstovams kelia galimas paslaugų teikimo laikotarpio trumpinimas ir rizika, kad už dalį paslaugų žmonėms teks mokėti patiems. Daugeliui šios pagalbos reikalingų pacientų yra vyresnio amžiaus, o jų pajamos – ribotos.
V. Augustinienės teigimu, jei žmonės nebegautų pakankamai paslaugų namuose, jiems tektų dažniau kreiptis į gydymo įstaigas, todėl paslaugų prieinamumas dar labiau sumažėtų. Tai ypač aktualu regionuose, kur pasirinkimas ribotas, o pacientai ne visada turi galimybę nuvykti kitur.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė sakė, kad šiek tiek ramina tai, jog planuojama reforma neapima paliatyviosios pagalbos. Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 150 tūkst. žmonių, o kasmet miršta apie 8 tūkst. jų, todėl šiai grupei būtinos slaugos arba paliatyviosios pagalbos paslaugos.
N. Čiakienė teigė matanti rizikų dėl skirtingo procesų organizavimo 60 savivaldybių. Jos vertinimu, ne visada aišku, kas būtų atsakingas už konkrečią situaciją, todėl gali nukentėti pacientai.
Klausimų kelia ir numatytos 60 dienų
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sutiko, kad globos ir slaugos sistemų sujungimas gali būti prasmingas, kai sprendžiamos funkcijų dubliavimo problemos ir tam skiriamas papildomas finansavimas.
Vis dėlto ji įžvelgė pavojų planuojamuose ambulatorinės ir stacionarinės slaugos pokyčiuose. Vienas pagrindinių klausimų – kodėl pasirinktas būtent 60 dienų laikotarpis, o ne 120 dienų ar kitas terminas.
Po insulto, sergant demencija ar patyrus šlaunikaulio kaklelio lūžį, sveikimas gali trukti ne du, o keturis ar šešis mėnesius. Todėl, pasak A. Gerliakienės, neaišku, kas pasirūpintų žmogumi pasibaigus nustatytam laikotarpiui.
Pacientui grįžus namo pagalbos dažnai reikia nedelsiant. Kad slauga būtų įmanoma, reikalingi darbuotojai, medicinos priemonės, funkcinė lova, vaikštynės ir kita įranga, kurios šeimos paprastai neturi. A. Gerliakienė pabrėžė, kad savivaldybė negali automatiškai užtikrinti visų šių priemonių iš karto.
Slaugytojų trūkumas jau dabar kelia grėsmę
A. Gerliakienė atkreipė dėmesį ir į slaugos specialistų trūkumą. Jos teigimu, dabartinė sistema daugiausia remiasi pensinio ir priešpensinio amžiaus darbuotojais, todėl ateityje gali likti tik nedidelė dalis šiandien dirbančių specialistų.
Medikė kėlė klausimą, kas tuomet teiks slaugos paslaugas, ir teigė, kad vis didesnė atsakomybė perkeliama šeimoms. Pasiturinčios šeimos galėtų samdyti slaugytojus, tačiau kitos artimuosius turėtų prižiūrėti pačios.
Tai, pasak jos, gali reikšti žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos, prarastas pajamas ir mažesnes valstybės gaunamas mokesčių įplaukas.
Nuolatinė sunkiai sergančio žmogaus priežiūra šeimai yra didelis krūvis. Gydymo įstaigose pacientus prižiūri pamainomis dirbančios specialistų komandos, o namuose visa atsakomybė dažnai tenka vienam ar dviem žmonėms. Dėl netinkamų sąlygų ir priemonių gali nukentėti ir patys slaugantieji.
Specialistai pasigenda platesnių diskusijų
M. Čiurlionio vertinimu, tokiai reformai nepakanka vien parengti teisės aktą. Tam reikia ne vienerių metų ir išsamių diskusijų. Jis taip pat suabejojo, ar buvo atliktas pakankamas planuojamų pokyčių poveikio vertinimas.
Jo teigimu, viešosios konsultacijos turėjo būti platesnės ir įtraukti daugiau suinteresuotų grupių. N. Čiakienė pažymėjo, kad pacientų organizacijos, kurios turėtų būti pagrindinės pertvarkos naudos gavėjos, nebuvo atskirai išklausytos.
Ji taip pat klausė, kaip paciento kelią, kuris yra sveikatos sistemos dalis ir finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, gali formuoti viena institucija, procese nedalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijai ir pacientams.
Nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris Andrejus Rudanovas sakė, kad prieš kuriant naują reguliavimą pirmiausia reikėtų parengti koncepciją, o ne iš karto teikti įstatymo ar įsakymo projektą.
Jo manymu, į procesą turėtų būti pakviestos pacientų, specialistų, medikų, slaugos darbuotojų organizacijos ir paslaugų teikėjai.
Reformos pradžia numatoma 2029 metų sausį
Pagal planuojamą modelį ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjams būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.
Numatyta, kad šios paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pačių asmenų lėšų.
Ministrai Linas Kukuraitis ir Inga Ruginienė yra teigę, kad įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ne vėliau kaip šių metų lapkritį, o naujasis modelis turėtų pradėti veikti nuo 2029 metų sausio.
P. Kuzmickienė pirmadienį pabrėžė, kad politikai Seime ir parlamento komitetuose dar nebuvo supažindinti su projektu, todėl daug informacijos tenka vertinti iš nuogirdų ir antraščių.
Konservatorė pripažino matanti reformos poreikį ir politinį sutarimą, tačiau kritikavo pasirinktą kelią, kai sprendimai priimami be platesnių diskusijų ir konsultacijų.
I. Ruginienė ir L. Kukuraitis anksčiau aiškino, kad pertvarka leistų tikslingiau paskirstyti specialistus bei išteklius ir geriau atliepti kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikyti darbuotojus prie sistemos.
2028 metais vyks Seimo rinkimai, todėl 2029-aisiais, kai pagal valdančiųjų viziją turėtų pradėti veikti naujasis modelis, darbą perims nauja Vyriausybė. I. Ruginienė rugsėjį pareiškė prisiimanti atsakomybę parengti ir įgyvendinti šiuos pokyčius.
