Šildymo sezonas atskleidžia nematomą problemą: šie prietaisai gali auginti sąskaitas ir kelti pavojų

Net ir naktį, kai namuose visi miega, elektros skaitiklis toliau fiksuoja vartojimą. Prie jo prisideda maršrutizatoriai, budėjimo režimu palikta įranga, o atvėsus orams – ir elektriniai šildytuvai.

Nakties duomenys gali padėti suprasti, kurie prietaisai veikia nuolat. Tačiau prieš įjungiant po ilgesnės pertraukos nenaudotą šildytuvą būtina įvertinti ir jo būklę – netinkamai prižiūrima įranga gali lemti ne tik didesnes išlaidas, bet ir pavojų.

Naktinis elektros vartojimas padeda pastebėti pokyčius

Metu, kai didžioji dalis prietaisų išjungti, lengviau įvertinti vadinamąjį bazinį elektros vartojimą. Jį palaiko šaldytuvas, maršrutizatorius, šildymo įranga bei budėjimo režimu palikti prietaisai.

Peržiūrėjus kelių ramių naktų duomenis galima pamatyti, ar įprastas vartojimo lygis nepasikeitė. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius bazinį vartojimą palygino su namų pulsu ramybės metu: jis neturėtų būti lygus nuliui, tačiau svarbu stebėti, ar staiga nepadidėja.

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, daugiau kaip 1,3 mln. išmaniuosius skaitiklius turinčių klientų elektros vartojimą gali matyti 15 minučių intervalais. „Ignitis“ klientams tokie duomenys prieinami ir „EnergySmart“ programėlėje.

„EnergySmart“ naudotojų namuose nuo 2 iki 5 val. ryto vidutiniškai fiksuojama maždaug 0,3 kW galia. Jei toks vartojimas išliktų visas tris valandas, būtų sunaudota apie 0,9 kWh elektros.

Šildytuvą prieš naudojimą būtina apžiūrėti

Prasidėjus šaltesniam sezonui į naudojimą grįžta šildytuvai, vasarą dažnai laikomi spintose ar sandėliukuose. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) rekomenduoja prieš įjungiant ilgai nenaudotą prietaisą patikrinti, ar jis švarus ir nepažeistas. Daugiau dėmesio reikėtų skirti senesniems, ne vieną sezoną naudojamiems šildytuvams.

Dulkės gali trukdyti oro cirkuliacijai ir didinti perkaitimo riziką. Prieš valant prietaisą reikia ištraukti kištuką iš lizdo ir palaukti, kol šildytuvas visiškai atvės. Korpusą bei ventiliacijos angas valyti reikėtų vadovaujantis gamintojo instrukcija.

Taip pat būtina apžiūrėti laidą ir kištuką. Įtrūkimai, deformacijos ar perkaitimo požymiai reiškia, kad šildytuvo naudoti negalima – jį turėtų įvertinti kvalifikuotas specialistas. Prietaisą reikia statyti ant stabilaus paviršiaus ir išlaikyti gamintojo nurodytą atstumą nuo užuolaidų, baldų bei kitų degių daiktų. Džiovinti ant šildytuvo drabužių ar rankšluosčių negalima, nes tai gali sutrikdyti šilumos sklaidą ir sukelti perkaitimą.

Nešiojamąjį šildytuvą patariama jungti tiesiai į tinkamą sieninį lizdą. Ilgintuvai ir šakotuvai gali neatlaikyti didelės apkrovos. Pasibaigus sezonui prietaisą, kai jis visiškai atvėsęs ir išvalytas, reikėtų laikyti sausoje vietoje, saugant nuo drėgmės, dulkių ir mechaninių pažeidimų.

Budėjimo režimas taip pat didina suvartojimą

Elektros vartojimas naktį gali nesumažėti ir dėl į budėjimo režimą paliktų prietaisų. ESO skaičiuoja, kad per metus taip paliktas televizorius gali sunaudoti apie 45 kWh, į tinklą prijungtas kompiuteris – 20–50 kWh, o lizde paliktas įkroviklis – maždaug 1–2 kWh.

Nors atskirai šie kiekiai nėra dideli, namuose tokių prietaisų gali būti ne vienas. Prie bazinio vartojimo dar prisideda nuolat veikianti būtina įranga.

Jeigu 0,3 kW galia būtų naudojama visą parą, per metus susidarytų apie 2 628 kWh. Esant 0,25 euro už kilovatvalandę kainai, tai sudarytų apie 657 eurus. Tai tik orientacinis pavyzdys, nes didelę tokio vartojimo dalį gali lemti šaldytuvas ar šildymo įranga.

Per šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose kilo daugiau gaisrų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, praėjusį šildymo sezoną – nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos – Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai. Juose žuvo 64 žmonės, o 115 buvo sužeisti. Gyvenamuosiuose pastatuose užregistruota 1 840 gaisrų – 18 proc. daugiau nei ankstesnį sezoną. Šiuose gaisruose žuvo 50 žmonių.

Dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar naudojimo pažeidimų, taip pat elektros įrangos ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai. Jie sudarė 31 proc. visų šildymo sezono gaisrų, o juose žuvo 21 žmogus.

Ugniagesiai ragina prieš sezoną patikrinti krosnis, katilus ir dūmtraukius. Kūrenant dūmtraukius reikia valyti bent kartą per tris mėnesius, o pelenus laikyti nedegioje talpoje. Elektrinių šildytuvų negalima uždengti ar palikti veikiančių be priežiūros, juos rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį lizdą. Kiekvienuose namuose taip pat turi būti veikiantis dūmų detektorius.

PAGD pabrėžia ir vyresnio amžiaus žmonių saugumą. Apie 70 proc. gaisruose žuvusių žmonių gyvena kaimo vietovėse arba mažuose miesteliuose, o 60 proc. mirčių įvyksta vakare ir naktį. Ugniagesiai ragina pasirūpinti vienišais artimaisiais bei kaimynais ir padėti jiems patikrinti šildymo įrangą bei dūmų detektorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *