Skyrybos dažnai tampa ne tik emociškai sunkiu išbandymu, bet ir sudėtingu turto dalybų procesu. Per bendro gyvenimo metus sukauptas turtas gali tapti ginčų priežastimi, ypač jei sutuoktiniai iš anksto neaptarė, kam ir kokia jo dalis priklausys.
Apie tokias situacijas tinklalaidėje „Statybų gidas“ kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Trinity Jurex“ advokatas Artūras Vaišvila.
Jeigu santuokos metu pora įsigyja bendro turto, paprastai abu tampa jo bendrasavininkiais. Po skyrybų turtas gali būti padalytas lygiomis dalimis arba taip, kaip sutuoktiniai susitaria. Vis dėlto daugiau klausimų kyla tada, kai vienas iš jų būstą turėjo dar iki santuokos, o vėliau pora jame kartu gyveno ir jį prižiūrėjo.
Kada gali tekti dalytis iki santuokos turėtu būstu?
Advokatas paaiškino, kad svarbu, ar iki santuokos įsigytas butas buvo visiškai išmokėtas. Jei paskola dar nebuvo baigta mokėti, o įmokos buvo mokamos jau santuokos metu, dalis tų pinigų laikoma ir kito sutuoktinio indėliu.
A. Vaišvila pabrėžė, kad santuokoje uždirbtos pajamos laikomos bendromis, todėl skyrybų atveju sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos už tuo laikotarpiu atliktas būsto paskolos įmokas. Kitaip tariant, net jeigu butas iš pradžių priklausė vienam asmeniui, santuokos metu iš bendrų pajamų mokėta paskolos dalis gali tapti turto dalybų klausimu.
Kitokia situacija susiklosto, jei būstas buvo visiškai išmokėtas dar iki santuokos, tačiau santuokos metu į jį buvo daug investuota. Remontas, vieno sutuoktinio darbas, laikas, sveikata ir pinigai gali būti vertinami teisme. Tačiau reikšmės turi tai, ar dėl atliktų darbų būsto vertė iš tikrųjų padidėjo.
Jei po remonto butas pabrango, abu sutuoktiniai tam tikromis aplinkybėmis gali pretenduoti į su pagerinimu susijusią dalį. Vis dėlto, jeigu pora po remonto dar kelerius metus gyveno tame būste, investicijos vertė gali būti sumažėjusi dėl nusidėvėjimo ir naudojimosi.
Advokatas aiškino, kad teismas vertintų ne vien tai, kiek prieš kelerius metus kainavo remontas, bet ir tai, kokia jo vertė liko skyrybų metu. Pagerinimai laikui bėgant amortizuojasi, todėl ankstesnės investicijos nebūtinai bus kompensuojamos visa pradine suma.
Ar vedybų sutartis išsprendžia visas problemas?
Vienas būdų iš anksto aiškiau nustatyti turto režimą yra vedybų sutartis. Nors Lietuvoje dalis žmonių ją vis dar vertina kaip nepasitikėjimo ar artėjančių skyrybų ženklą, toks susitarimas gali sumažinti finansinių ginčų ir teisinių neaiškumų.
A. Vaišvila prisiminė atvejį, kai jo klientas išsiskyrė būtent dėl vedybų sutarties. Vyras pasijuto esąs laisvas nutraukti santuoką, nes manė, kad tai nesukels turtinių pasekmių. Antroje santuokoje jis tokios sutarties nepasirašė, nes nenorėjo jaustis taip, lyg po pirmo konflikto galėtų lengvai išsiskirti.
Advokato vertinimu, vedybų sutartis gali padėti iš anksto išspręsti teisinius ir finansinius klausimus bei sumažinti ginčus dėl turto skyrybų metu. Tačiau ji pati savaime neišsprendžia pasitikėjimo, romantikos, sąžiningumo ar teisingumo klausimų, nes sutuoktiniai ir toliau turi gyventi kartu bei laikytis prisiimtų susitarimų.
Tinklalaidę „Statybų gidas“ galima žiūrėti kiekvieną ketvirtadienį 18:30 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. TV3 televizijos „YouTube“ kanale tinklalaidė skelbiama kiekvieną penktadienį 9 val. ryto.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
