Lietuvos keliuose kasdien galima sutikti įvairaus amžiaus vairuotojų – tarp jų ir vyresnių nei 70, 80 ar net 90 metų. Nors ilgametė patirtis gali būti privalumas, kyla klausimų, ar vien jos pakanka saugiam dalyvavimui eisme, ypač kai per vairavimo metus pasikeičia Kelių eismo taisyklės (KET).
Šiuo metu vyresni vairuotojai privalo dažniau tikrintis sveikatą, tačiau jų KET žinios papildomai netikrinamos. Vis dėlto Susisiekimo ministerija ir „Regitra“ kol kas nemato pagrindo įvesti privalomo žinių patikrinimo ar periodinio egzaminų perlaikymo pagal amžių.
80 metų ir vyresnių vairuotojų – 21 tūkstantis
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu teisę vairuoti turi 21 tūkst. žmonių, kuriems yra 80 metų ar daugiau. Jie sudaro 1,42 proc. visų teisę vairuoti turinčių asmenų.
90 metų ir vyresnių vairuotojų šalyje yra kiek daugiau nei 700.
Praėjusiais metais „Regitra“ priėmė 144 465 praktikos egzaminus. 2024-aisiais vyriausiam B kategorijos egzaminą išlaikiusiam žmogui buvo 85 metai, o vyriausiam A kategorijos egzaminą išlaikiusiam asmeniui – 71 metai.
Sprendimus turėtų lemti ne gimimo data
Susisiekimo ministerija teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo papildomai tikrinti vyresnių vairuotojų žinių. Vertinant jų galimybę dalyvauti eisme, pagrindiniu kriterijumi laikoma objektyviai įvertinta sveikatos būklė, tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Ministerijos atstovų teigimu, nėra duomenų, kad kuri nors amžiaus grupė dėl žinių trūkumo būtų gerokai mažiau kompetentinga už kitas. Periodinės medicininės patikros leidžia laiku pastebėti galimus vairavimo gebėjimų pokyčius. Tačiau skaudūs eismo įvykiai rodo, kad diskusija šiuo klausimu nėra baigta, o bet kokios papildomos priemonės galėtų būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių praktiką.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sprendimai riboti vyresnių žmonių vairavimą turėtų būti grindžiami objektyviais duomenimis. Šiuo metu tokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę taikyti papildomus apribojimus, nėra.
K. Judeikė taip pat akcentavo, kad vertinti reikėtų ne amžių, o sveikatos būklę. Geras regėjimas ir greita reakcija būtini visiems vairuotojams, tačiau šie gebėjimai nebūtinai priklauso nuo žmogaus metų.
Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik tuo metu, kai keičiamas vairuotojo pažymėjimas. Iki 65 metų sveikatą būtina tikrintis kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius, o sulaukus 80 metų – kas dvejus metus. Po apsilankymo pas gydytoją papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes „Regitra“ pažymos duomenis gauna automatiškai.
Jeigu sveikatos būklė leidžia, „Regitra“ ragina vyresnius žmones vairuoti kuo ilgiau. Galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į parduotuvę ar aplankyti artimuosius padeda išlikti aktyviems ir palaikyti ryšius su kitais.
Daugiausia įvykių sukelia jaunesni vairuotojai
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigė, kad statistika neleidžia vyresnių vairuotojų laikyti pagrindiniais eismo įvykių kaltininkais. Didžiausią dalį įvykių sukelia jaunesni ir vidutinio amžiaus vairuotojai.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 metais 65 metų ir vyresni automobilių vairuotojai sukėlė 311 įskaitinių eismo įvykių. Tai sudaro apie 11 proc. visų tais metais užregistruotų įskaitinių eismo įvykių.
Vis dėlto vien eismo įvykių skaičius neparodo, kuri amžiaus grupė dažniau pažeidžia KET. Tam reikėtų įvertinti vairuotojų skaičių, jų vairavimo intensyvumą, nuvažiuojamus atstumus ir konkrečių pažeidimų pobūdį. Todėl pats amžius negali būti laikomas nei saugaus vairavimo gebėjimo, nei polinkio pažeisti taisykles rodikliu.
Policija taip pat neturi pakankamai objektyvių duomenų teigti, kad vyresni vairuotojai dažniau pažeidžia KET dėl to, jog nežino naujausių jų pakeitimų.
Siūlomi savanoriški mokymai ir žinių atnaujinimas
Vertinant privalomo periodinio egzaminų perlaikymo vyresniems žmonėms galimybę, anot policijos, pirmiausia reikėtų remtis eismo saugumo statistika ir moksliniais tyrimais, o ne vien vairuotojo amžiumi.
Vairavimo gebėjimai ir sveikatos būklė yra individualūs: vieni vyresni žmonės gali išlaikyti gerus įgūdžius, o sveikatos ar vairavimo problemų gali turėti ir gerokai jaunesni asmenys. Svarbiausia, kad kiekvienas vairuotojas turėtų galiojančią teisę vairuoti, būtų tinkamos sveikatos, gebėtų saugiai valdyti transporto priemonę ir laikytųsi KET.
Ministerijos atstovai pabrėžia, kad visų amžiaus grupių vairuotojams svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai ir visuomenės informavimo kampanijos. Taip galima laiku nustatyti fizinių bei psichinių gebėjimų pokyčius ir priminti apie saugaus eismo principus.
J. Liutkienės teigimu, reikėtų taikyti kompleksines prevencijos ir švietimo priemones. Viena jų – nuoseklus vairuotojų informavimas apie KET pakeitimus, skatinimas savarankiškai atnaujinti teorines žinias ir savanoriškai jas pasitikrinti. Prireikus vairuotojai taip pat galėtų atnaujinti praktinio vairavimo įgūdžius.
Vyresniems vairuotojams galėtų būti naudingi specializuoti savanoriški mokymai. Juose būtų nagrinėjami KET pakeitimai, sudėtingos eismo situacijos, saugus važiavimas sankryžose ir žiedinėse sankryžose, taip pat šiuolaikinių automobilių vairuotojo pagalbos sistemų naudojimas.
