Prasidėjus šildymo sezonui, kartu išauga ir gaisrų rizika. Praėjusį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose kilo beveik 20 proc. daugiau gaisrų, o juose žuvo 50 žmonių. Ugniagesių teigimu, nelaimes dažniausiai lemia netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai ir neatsargus gyventojų elgesys.
Apie pagrindines gaisrų priežastis ir saugų pasiruošimą šildymo sezonui laidoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šaltuoju metų laiku gaisrų daugėja dėl šildymo
A. Gudžiausko teigimu, šaltuoju metų laiku gaisrų skaičiaus augimas pirmiausia susijęs su gyventojų poreikiu šildyti namus. Daug nelaimių kyla dėl netvarkingų krosnių, netinkamo jų naudojimo ir nevalytų dūmtraukių. Taip pat pasitaiko gaisrų, kuriuos sukelia elektros prietaisai ar elektros instaliacija, tačiau dažniausiai žiemos sezono nelaimės siejamos būtent su šildymu.
Perspėjimai kartojami, tačiau statistika nesikeičia
Ugniagesiai prieš kiekvieną šildymo sezoną rengia prevencines kampanijas ir įvairiomis informacinėmis priemonėmis ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti šildymo sistemomis, sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.
Vis dėlto gaisrų statistika rodo, kad į šiuos patarimus įsiklausoma ne visada. Kiekvienais metais kyla daugybė su šildymu susijusių gaisrų, per kuriuos žūsta žmonės. A. Gudžiausko vertinimu, gyventojai į pasiruošimą šildymo sezonui vis dar žiūri pernelyg neatsakingai.
Kaip pasiruošti šildymo sezonui?
Prieš pradedant kūrenti reikėtų įvertinti šildymo sistemos būklę, ją apžiūrėti, o geriausia – pasikviesti specialistus. Būtina išvalyti krosnių ar katilų angas, dūmtraukius ir dūmtakius, taip pat patikrinti, ar dūmtraukyje nėra įtrūkimų ar plyšių.
Pradėti kūrenti rekomenduojama nuo bandomųjų kūrenimų ir įsitikinti, kad krosnyje bei dūmtraukyje nėra problemų. Tik tinkamai išvalius ir patikrinus įrangą ją galima įprastai eksploatuoti.
Šildymo sezono metu būtina stebėti, ar į patalpas neprasiskverbia dūmai ir neatsiranda nesandarumų. Krosnį, dūmtraukį bei visus kanalus reikėtų išvalyti kas tris mėnesius.
Žmonių gyvybes dažnai pražudo ne krosnys, o rūkymas
Vertinant gaisrų statistiką, viena dažniausių nelaimių priežasčių išlieka neatsargus rūkymas ir elgesys su ugnimi. A. Gudžiauskas pabrėžė, kad daugiau žmonių žūsta ne per su krosnimis susijusius gaisrus, o dėl neatsargaus rūkymo.
Ugniagesiai neretai gauna pranešimų apie neblaivius žmones, rūkančius lovoje. Prevenciją vykdyti tokiais atvejais sudėtinga, ypač kai gyventojai neturi net privalomų autonominių dūmų detektorių, nes šie jiems trukdo rūkyti.
Daugiabučiuose gaisrų kyla rečiau
Daugiabučiuose gaisrai taip pat kyla, tačiau jų būna rečiau – maždaug tris kartus mažiau nei individualiuose namuose. Kadangi daugiabučiuose rečiau naudojami kietuoju kuru kūrenami šildymo įrenginiai, pagrindinės nelaimių priežastys čia dažniau susijusios su neatsargiu elgesiu ir elektra.
Gaisrus gali sukelti elektros prietaisai ar instaliacija, neatsargiai naudojamos žvakės, elgesys virtuvėje. Pasitaiko atvejų, kai nuo degtukų užsidega drabužiai arba šalia viryklės palikti daiktai.
A. Gudžiausko teigimu, svarbiausias saugumo veiksnys yra pačių žmonių sąmoningumas. Ne mažiau svarbus ir veikiantis autonominis dūmų detektorius – jis gali laiku perspėti apie namuose kilusį gaisrą ir padėti išgelbėti gyvybę.
