Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai gali gauti ne tik „Sodros“ senatvės pensiją. Tie, kurie dirbdami papildomai kaupė II pensijų pakopoje, vėliau gali pretenduoti ir į papildomas mėnesines išmokas – pensijų anuitetus.
„Sodros“ duomenimis, spalio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5039 žmonės. Vidutinė standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės išmoka siekė 98,36 euro per mėnesį, o anuiteto su paveldėjimu – 90,03 euro. Didžiausia mėnesinė išmoka sudarė 621,85 euro.
Per spalį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus anuitetus buvo pervesta 0,29 mln. eurų.
Fondui pavyko uždirbti beveik 300 tūkst. eurų
Žmogui baigus kaupti pensijų fonde, jo valdymo bendrovė parduoda sukauptą turtą ir gautas lėšas perveda „Sodrai“. Iš gautos sumos atskaičiusi 2,5 proc. administravimo išlaidoms, likusius pinigus „Sodra“ nukreipia į PAF.
Būtent iš šio fondo pensininkams kiekvieną mėnesį mokami papildomi priedai – pensijų anuitetai.
Rugsėjo pabaigoje PAF turto vertė siekė 98,7 mln. eurų. Šios lėšos padalytos į tris portfelius: likvidumo, garantinį ir augimo. Likvidumo portfelyje buvo daugiau kaip 1,4 mln. eurų, garantiniame – 25,6 mln. eurų, o augimo portfelyje – daugiau kaip 62 mln. eurų.
Likvidumo portfelis skirtas užtikrinti anuitetų išmokas artimiausiam laikotarpiui – šešiems mėnesiams. Todėl jame laikomos „Sodros“ sąskaitose esančios lėšos.
Garantinio portfelio paskirtis – užtikrinti išmokas ilgesniam, penkerių metų ir ilgesniam, laikotarpiui. Tam pinigai laikinai investuojami į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio lėšos investuojamos siekiant uždirbti grąžą kiekvienam pensijų anuitetui iki 20 metų laikotarpiu. Šiame portfelyje investuojama į akcijas ir įvairius investicinius fondus, įskaitant indeksinius bei biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Kai portfelio turtas parduodamas brangiau, nei buvo įsigytas, „Sodros“ administruojamas fondas uždirba pelno. Jis paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams.
Spalį augimo portfelyje buvo realizuota 298 tūkst. eurų pelno.
Investuotojus vėl neramina infliacija
„Sodros“ specialistai teigia, kad vertinant spalio rezultatus būtina atidžiau pažvelgti į pasaulio obligacijų rinką ir priežastis, dėl kurių centrinių bankų palūkanų normos keliamos vienu metu.
Pasak jų, pagrindiniai veiksniai yra infliacija ir išaugusios valstybių skolos. Prie kainų augimo ir pasaulinės energetikos krizės reikšmingai prisidėjo pabrangusi nafta dėl Irane vykstančio karo. Be to, kai kuriose valstybėse padidėjo politinė rizika, susijusi su vietos valdžios nestabilumu arba galimybe, kad į valdžią ateis radikalios jėgos.
Įtakos galėjo turėti ir istorinė patirtis. Kaip pavyzdį specialistai pateikė Japoniją: nors šiuo metu infliacija šalyje nesiekia 2 proc., obligacijų kainos taip pat krito. Japonija dešimtmetį gyveno defliacijos sąlygomis, todėl dabartinis infliacijos lygis jai atrodo gana didelis.
„Sodros“ atstovų vertinimu, papildomu veiksniu tapo didelės investicijos į dirbtinį intelektą ir susijusias pramonės šakas. Dėl to nemažai pasaulio ekonomikų sparčiai augo, įmonės uždirbo daugiau, didino atlyginimus, o augantis vartojimas dar labiau skatino infliaciją.
Šie pokyčiai investuotojams buvo netikėti. Dar prieš metus jie tikėjosi, kad 2026-aisiais palūkanų normos bus mažinamos beveik šešis kartus iš eilės, tačiau dabar apie mažinimą nebekalbama. Pagrindinis klausimas liko – kiek kartų palūkanos dar gali būti padidintos.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dabartinė padėtis nėra tokia sudėtinga kaip 2022 metais, kai vienu metu smuko ir obligacijų, ir akcijų rinkos. Tuomet kritimą paskatino 10 metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas, siekęs 6 proc. per metus. Dėl to obligacijos tapo patrauklesnės už akcijas, kurias investuotojai pradėjo išpardavinėti.
Šiuo metu tokia grėsmė, specialistų teigimu, kol kas negresia, nes akcijos ir toliau sparčiai brangsta. Rinkos dalyviai esą dažnai nuo didelio optimizmo greitai pereina prie panikos.
Nors rinkoje tikimasi, kad palūkanos gali būti keliamos dar bent keturis kartus, ekspertai mano, jog stabilizavimui greičiausiai pakaktų ir vieno didinimo. Jų vertinimu, makroekonominiai rodikliai išlieka stabilūs, o bent trumpalaikės obligacijos neturėtų būti parduodamos tokiomis žemomis kainomis.
PAF portfelyje laikomų akcijų rezultatai spalį buvo kuklesni.
„Sodros“ specialistai nurodė, kad PAF portfelis per mėnesį paaugo 0,43 proc., o lyginamasis indeksas padidėjo 0,68 proc. Daugiausia per mėnesį – 14,65 proc. – pabrango pasaulio energetikos sektoriaus akcijos (XDW0).
Pasaulio finansų sektoriaus akcijų (XDWF) vertė išaugo 3,39 proc., o išsivysčiusių Ramiojo vandenyno regiono šalių, išskyrus Japoniją, krepšelio (SXR1) kaina padidėjo 3,81 proc.
Labiausiai smuko besivystančių rinkų fondai. Viename jų yra Kinijos pozicija (IS3N), o kitame Kinija neįtraukta (EXCH). Šių fondų vertė sumažėjo atitinkamai 6,57 proc. ir 6,83 proc.
