Šių metų liepą į Santaros klinikas skubiai buvo atvežtas septyniolikmetis, turintis autizmo spektro sutrikimą ir netekęs abiejų tėvų. „Delfi“ duomenimis, paauglio tėvas pateko į įkalinimo įstaigą, o mama mirė nuo širdies smūgio. Ją mirusią rado pats nepilnametis. Po šių išgyvenimų jis pateko į sunkią emocinę krizę ir pradėjo galvoti apie savižudybę.
Vaikui, kuris yra Lietuvos pilietis, tačiau lietuviškai nesupranta ir kalba rusiškai, buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba. Pasak vaiko teisių gynėjų, Santaros klinikose kilo konfliktas su tuo metu budėjusiu vaikų psichiatru Linu Slušniu, nes šis nepanoro su paaugliu bendrauti rusų kalba.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigė, kad gydytojas pareiškė kalbantis lietuviškai ir pabrėžė, jog Lietuvoje visi turi kalbėti lietuviškai. Paauglys tuo metu buvo globojamas vaikų globos įstaigoje, todėl, pasak I. Skuodienės, situacija buvo itin jautri.
Paauglį atlydėjusios dvi specialistės galėjo versti į rusų kalbą, tačiau, tarnybos teigimu, tai įtampos nesumažino. I. Skuodienė pasakojo, kad iš pradžių gydytojas lyg ir sutiko, jog specialistės vertėjautų, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir siūlė rinktis kitas kalbas.
Galiausiai L. Slušnys paauglį nukreipė į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Ten jis buvo hospitalizuotas. Po incidento vaiko teisių gynėjai rugpjūtį dėl gydytojo veiksmų kreipėsi į Santaros klinikas.
Vaiko teisių atstovai pabrėžė, kad būtinoji pagalba pacientui turi būti suteikta nepriklausomai nuo to, ar jis kalba lietuviškai, rusiškai, ar angliškai. Jų vertinimu, už kalbos barjerą neturėtų būti atsakingas pats krizę išgyvenantis nepilnametis, o į gydymo įstaigą jį atlydėję institucijų darbuotojai turėtų užtikrinti vertimą.
L. Slušnys kaltinimus neigia
„TV3 Žinioms“ situaciją komentavo pats vaikų psichiatras ir buvęs Seimo narys Linas Slušnys. Jis tvirtino, kad paslauga pacientui buvo suteikta, o teiginiai, esą jis atsisakė padėti ar nesuteikė paslaugos, yra melagingi. Gydytojas taip pat sakė nežinantis, iš kur kilo tokia istorija, ir spėjo, kad ji galėjo būti paremta nepatikrintais gandais.
L. Slušnys plačiau nepaaiškino, kodėl paauglys buvo išsiųstas į Respublikinę psichiatrijos ligoninę, o ne gydomas Santarose. Jis nurodė, kad tai yra įprasta praktika, tačiau išsamiau komentuoti negali dėl paciento privatumo.
Vis dėlto „TV3 Žinių“ šaltiniai teigė, kad gydytojas atsisakė paauglį hospitalizuoti Santaros klinikose ir esą pasakė, jog kolegos iš jo tyčiosis, todėl pacientą turėtų guldyti kiti. Šaltinių teigimu, L. Slušnys taip pat kalbėjo pakeltu tonu.
Į šiuos kaltinimus gydytojas reagavo juos atmesdamas ir pareiškė, kad į tokius teiginius nekreips dėmesio. Jis taip pat teigė nesuprantantis skundo esmės bei kritikavo vaiko teisių atstovų pateikiamą situacijos vertinimą.
L. Slušnys tikino, kad atsisakymas kalbėti rusiškai nėra nusikaltimas. Paklaustas, ar žmonės, palaikantys rusų kalbos vartojimą tokiose situacijose, yra Rusijos kolaborantai, jis atsakė, kad taip juos vadintų tuo atveju, jei jie principingai reikalautų, jog visi turi mokėti rusų kalbą.
Santaros klinikos, gavusios skundą, atliko vidinį tyrimą. Įstaigos vertinimu, teisės aktai pažeisti nebuvo. Klinikų atstovė Rasa Pekarskienė teigė, kad gydytojo asmeniniai pareiškimai ar politinės pozicijos nebuvo vertinami, o paciento požiūriu paslauga jam buvo suteikta.
Politikai svarsto kreiptis į prokuratūrą
Įvykis sulaukė ir politikų kritikos. Psichiatras bei europarlamentaras Aurelijus Veryga teigė, kad šioje situacijoje L. Slušnys elgėsi ne kaip gydytojas, o kaip politikas. Jo vertinimu, toks požiūris yra ne tik mažvaikiškas, bet ir pavojingas, nes ateityje pagalbos galėtų būti atsisakoma dėl kitų priežasčių.
Ilma Ruginienė atkreipė dėmesį į Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, kuris numato atsakomybę už pagalbos nesuteikimą. Dėl susidariusios situacijos ji grasino kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Šis konfliktas netruko tapti ir Rusijos propagandos tema. Valstybės išlaikomas portalas „Sputnik“ paskelbė, kad Lietuvos medikas atsisakė gydyti rusiškai kalbantį vaiką. Žinia apie neva „nužmogėjusį Lietuvos gydytoją“ vėliau pradėjo plisti ir kituose Rusijos portaluose.
