Pusė Lietuvos gyventojų, kuriems per pastaruosius metus prireikė gydytojo konsultacijos, bent kartą už ją mokėjo iš savo kišenės. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad ilgas laukimas tampa ne tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, bet ir gyventojų finansų problema.
Beveik ketvirtadalis, arba 24 proc., apklaustųjų teigia dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata. Dar 8 proc. per pastaruosius 12 mėnesių atsisakė apsilankymo pas gydytoją, nes paslauga jiems buvo per brangi.
Tyrimo duomenimis, 35 proc. žmonių, kuriems per pastaruosius metus reikėjo gydytojo konsultacijos, dėl pernelyg ilgo laukimo nemokamoje sistemoje pasirinko mokamą vizitą privačioje gydymo įstaigoje. Dar 9 proc. mokėjo ir valstybinėje, ir privačioje įstaigoje, o 5 proc. – valstybinėje gydymo įstaigoje. Taigi dėl ilgo laukimo už konsultaciją bent vienu iš šių būdų mokėjo beveik pusė apklaustųjų.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius teigia, kad susidūrę su sveikatos problemomis žmonės neretai priversti priimti neplanuotą finansinį sprendimą.
Jo teigimu, ligos ar poreikio atlikti tyrimus žmonės paprastai negali iš anksto suplanuoti. Kai nemokamos konsultacijos reikia laukti ilgai, ieškoma alternatyvų, todėl eilės tampa ne tik laiko, bet ir šeimos biudžeto klausimu.
Už greitesnį vizitą dažniau moka darbingo amžiaus gyventojai
Gyventojų pasirinkimą mokėti už privačias paslaugas dažniausiai lemia noras greičiau patekti pas gydytoją. 68 proc. respondentų, kurie dažniau renkasi privačias gydymo įstaigas, nurodė, kad taip gali greičiau apsilankyti pas norimą specialistą. Po 54 proc. apklaustųjų kaip priežastis įvardijo galimybę pasirinkti konkretų gydytoją ir, jų vertinimu, aukštesnę privačių sveikatos paslaugų kokybę.
Skirtumai išryškėja ir vertinant gyventojų amžių. Dėl ilgo laukimo už konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje mokėjo po 42 proc. 26–35 metų ir 36–45 metų respondentų. Tarp 56 metų ir vyresnių žmonių tokių buvo 26 proc.
A. Zinevičius pabrėžia, kad tyrimas neatsako, kodėl jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniau renkasi mokamas konsultacijas. Vis dėlto rezultatai rodo, jog galimybė greičiau gauti medicinos paslaugą nemažai daliai darbingo amžiaus gyventojų tampa priežastimi papildomai išleisti pinigų.
Ne visi gali sau leisti apeiti eiles
Kol vieni gyventojai, nenorėdami laukti, moka už privatų vizitą, kiti dėl ribotų finansinių galimybių atideda apsilankymą pas gydytoją arba rūpinimąsi sveikata.
Tyrimas parodė, kad 24 proc. Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą atideda dėl finansinių priežasčių. Be to, 8 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus atsisakė gydytojo konsultacijos dėl per didelės paslaugos kainos.
Eksperto vertinimu, tie patys sveikatos paslaugų prieinamumo sunkumai žmonėms gali turėti visiškai skirtingą finansinį poveikį. Vienam mokama konsultacija yra būdas sutrumpinti laukimą, o kitam būtinybė pačiam susimokėti už gydymą tampa didele našta mėnesio biudžetui.
A. Zinevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos išlaidas sudėtinga numatyti. Netikėtai prireikus kelių konsultacijų, tyrimų ar diagnostinių procedūrų, bendra suma gali gerokai išaugti, todėl verta iš anksto apsvarstyti, kaip tokioms išlaidoms pasiruošti.
Neplanuotas išlaidas siūloma numatyti iš anksto
Vienu iš būdų valdyti netikėtas sveikatos priežiūros išlaidas įvardijamas papildomas sveikatos draudimas. Jis gali suteikti daugiau galimybių tais atvejais, kai žmogus pasirenka mokamas medicinos paslaugas.
Priklausomai nuo draudimo apsaugos, gali būti kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, diagnostiniai tyrimai ir kitos sutartyje numatytos paslaugos. Prieš sudarant sutartį, svarbu įvertinti ne tik draudimo kainą, bet ir kompensuojamų paslaugų sąrašą, limitus, draudimo sumas bei taikomas išimtis.
A. Zinevičiaus teigimu, draudimas eilių sveikatos sistemoje nepanaikina, tačiau gali suteikti daugiau finansinės laisvės renkantis paslaugas netikėtai prireikus medicininės pagalbos. Kartu žmogus iš anksto žino, kokias paslaugas ir kokia apimtimi jo pasirinktas draudimas kompensuoja.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
